Lietuvos pašto užuomazgos ir pirmieji pašto ženklai

Autorius: Beatričė Narbutaitė

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir visoje šalyje pradėtos steigti pašto įstaigos. Nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Pirmosios Lietuvos Respublikos pašto istorija, o lapkričio 16-oji minima kaip Lietuvos pašto diena.

Tačiau pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai buvo atspausdinti dar po kurio laiko – 1918 m. Kalėdų laikotarpiu – gruodžio 27 d. Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje. Simboliška, kad būtent čia, vienoje svarbiausių XX a. pradžios lietuvių poligrafijos įmonių Vilniuje, 1918 m. „Lietuvos aide“ išspausdino Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Pirmoji Vilniaus laida, baltukais vadinti pašto ženklai, atspausti ant laikraštinio popieriaus.

M. Kuktos spaustuvės reklama, Vilnius (nuot. 1960 m. http://lt.litviny.net/vilnius-vilnia.html)

I Vilniaus laida – „baltukai“, 1918 m.

Vokiečių okupacinė valdžia lietuviams neleido persispausdinti kaizerinės Vokietijos pašto ženklų su Lietuvos Respublikos užrašu bei trukdė kurti savarankišką pašto sistemą. Todėl jaunai valstybei pirmuosius ženklus, vadinamuosius „baltukus“, teko spausdinti labai primityviai – ant laikraštinio popieriaus paprastu spaustuviniu šriftu.

Vėlesnių laidų pašto ženklai:

II Vilniaus laida – „baltukai“, 1918 m. 0 ir 15 skatikų nominalai skiriasi nuo I-osios laidos tik storesniais skaitmenimis.

I Kauno laida – „baltukai“, 1919 m.

II Kauno laida – „baltukai“, 1919 m.

III Kauno laida – „baltukai“, 1919 m.

Pirmoji Berlyno laida, 1919 m. Pirmieji lietuviški spalvotieji pašto ženklai. Spausta ant storo pilko popieriaus su spalvotais medienos plaušeliais. Ant tokio popieriaus buvo spausdinamos Vokietijos duonos kortelės.

Antroji Berlyno laida, 1919 m. Pirmosios Berlyno laidos tąsa.

Lietuviškų pašto ženklų atspausdinimas bei išleidimas į apyvartą buvo reikšmingas įvykis ką tik nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai: tai reiškė, jog Lietuva ir pašto susisiekimo srityje deklaravo savo nepriklausomybę. Kitai metais, 1919 m., Lietuvoje dirbo 95 įvairių lygių pašto įstaigos, o 1939 m. jų jau buvo 1 038. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos nare. Pašto valdybai buvo priskirta ne tik paštas, bet ir telegrafas, telefonas, o vėliau, atsiradus radijo tarnybai, – radijo stočių techninė priežiūra ir abonentinio mokesčio surinkimo pareiga. Ilgainiui pašto tinklas labai išsiplėtė per visą šalį.

Šaltiniai:  http://istorineprezidentura.lt/balsavimas/rezultatai.php?visi=irasai&rodyti=irasa&irasas=100 [žiūrėta 2018-12-11]; https://www.post.lt/lt/apie-mus/istorija [žiūrėta 2018-12-11]; http://burgzt.brigin.lt/filatelija/ [žiūrėta 2018-12-11]