Apibendrinimas | 1917 m. lapkritis: Lietuvos Tarybos veikla

Žmonės viltingai laukia karo pabaigos, o „Lietuvos klausimas“ vis dažniau skamba tarptautinėje arenoje.

Lietuvos Taryba: valstybingumo atstatymo keliu

  • 1917 m. lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje sušaukiama lietuvių konferencija, kurioje dalyvauja ir penki Lietuvos Tarybos nariai su Antanu Smetona priešakyje. Daugelis jų ir žymusis atgimstančios lietuvių tautos dainius Maironis mano, kad Lietuva turėtų žengti konstitucinės monarchijos keliu. Atvirai deklaruojama, kad politine, kultūrine ir ekonomine prasme Lietuva privalo orientuotis į Vakarus, o ne į Rytus.
  • 1917 m. lapkričio 15–18 d. Voroneže įvyksta trijų iniciatorių (Jono Jablonskio, Prano Mašioto ir Kazio Griniaus) sukviestas partijų atstovų suvažiavimas. Įsteigiama Lietuvių vyriausioji taryba Rusijoje. Pirmininku išrinktas Pranas Mašiotas, o vicepirmininku – Jonas Jablonskis.
  • 1917 m. lapkričio mėn., po Šveicarijos konferencijos Antanas Smetona ir kiti Tarybos nariai su diplomatine misija vyksta į Berlyną. Ten susitinkama su Vokietijos politikais ir inteligentija, bandoma užsitvirtinti kuo palankesnę poziciją „Lietuvos klausimu“.
  • Lietuvos valstybingumo šaukliai akcentuoja svarbą suvienyti pasaulio lietuvių jėgas. Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės žodžiai „Vienybė težydi“ tampa pagrindiniu Lietuvos valstybingumo kūrėjų „obalsiu“ (šūkiu).

Laikmečio spalvos

  • Pasaulyje ir Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie vis svarbesnį moterų vaidmenį visuomenėje ir jų teises. Pavyzdžiui, aktyvios Šiaulių apylinkių moterys savo rašte primena, kad Lietuvos ateitį lems ne tik Tarybos vyrai ir išreiškia susirūpinimą moterų neįtraukimu į politinį procesą. Visgi moterų vaidmuo tų dienų Lietuvoje toli gražu nėra niekinis – jos aktyviai rašo, bendradarbiauja spaudoje, dalyvauja šelpimo ir kitokiose organizacijose.
  • Žiniasklaidoje minima prasta demografinė Lietuvos situacija. Tam tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką daro karas.
  • Elektrifikuotuose miestų namuose ir parduotuvėse retai sužiba raiški šviesa. Taupymo sumetimais vokiečių valdžia stipriai apriboja „elektrikos“ naudojimą, todėl ilgus vakarus tenka leisti prie menkai boluojančių žvakių. Trūksta ne tik šviesos, bet ir paprasčiausio popieriaus, o išgyventi siekiantys kaimo žmonės bando nuslėpti paskutinės kiaulės skerstuves nuo akylių rekvizicijas vykdančio apylinkės pirmininko akių.
  • Amerikos lietuvių spaudoje aktyviai diskutuojama, kas laukia Lietuvos po karo ir kaip lietuviai emigrantai turėtų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Pasigirsta aktyvūs raginimai kaupti kapitalą, ruoštis grįžimui į pokarinę Lietuvą ir kurti įvairių verslų įgyvendinimo planus – tik iniciatyvūs ir verslūs žmonės galės atgaivinti nualintą krašto ūkinį-ekonominį gyvenimą!

 Tarptautinė aplinka

  • 1917 m. lapkričio 7 d. Rusijoje įvyksta Spalio revoliucija. Bolševikai nuverčia laikinąją Kerenskio vyriausybę ir pradeda savo kruviną įsitvirtinimą valdžioje. Neramumai Rytuose Lietuvoje suvokiami kaip palankus signalas, kad 100 metų vilktas carinės okupacijos jungas niekada negrįš. Sovietų Rusijos užsienio reikalų komisaro Levo Trockio skelbiamos „garantijos“ gerbti tautų apsisprendimo teisę priimamos kaip teigiamų pokyčių Rusijoje ženklas.
  • 1917 m. lapkričio 1 d. naujuoju Vokietijos kancleriu tampa Georgas von Hertlingas. Reichstago posėdžių salėje skamba ovacijų sulaukiantys raginimai pripažinti lietuvių ir kitų carinės Rusijos pavergtų tautų teisę apsispręsti dėl savo ateities, tačiau privačiuose pokalbiuose didžiausią įtaką imperijoje turintys kariškiai – Hindenburgas ir Liudendorfas – ragina nesuteikti lietuviams iliuzijų, o pačią Lietuvą tevertina kaip Vokietijai svarbią buferinę pasienio zoną.

Projekto LT1918 transliacija 100 metų iš praeities pasiekiama ir per mūsų Facebook puslapį – https://www.facebook.com/LT1918/posts/.

Video panaudota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kita medžiaga.

0