Apibendrinimas | Lietuvos Tarybos veikla (1917 m. spalis)

Autorius: LT1918

Veiklą pradeda Vilniaus konferencijoje išrinkta Lietuvos Taryba. Telkiamos krašto ir kitur pasaulyje pasklidusių lietuvių pajėgos kryptingai judėti link konferencijos manifesto tikslų ir vykdyti tam būtinus darbus.

Pirmieji Lietuvos Tarybos žingsniai

• 1917 m. spalio 4-8 d. išrinktoji Lietuvos Taryba renkasi į II sesijos posėdžius. Nutariama reikalauti esminių vokiečių okupacinės tvarkos pokyčių: plėsti lietuviškų mokyklų tinklą, patikint šį darbą ne vokiečiams, o lietuvių švietėjams; sustabdyti besaikę rekvizicijų politiką; nutraukti priverstinį Lietuvos gyventojų gabenimą darbams į Vokietiją; pažaboti Lietuvos miškų kirtimą.

• 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyksta antroji lietuvių konferencija. Bendram tikslui – Lietuvos žadinimui – stengiamasi suvienyti ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose gyvenančius tautiečius. Nepaisant tame laikmetyje buvusių tiesioginių ir netiesioginių suvaržymų moterims dalyvauti politinėje veikloje, Stokholme surengtos antrosios lietuvių konferencijos pasitarimuose aktyviai dalyvauja veiklioji Felicija Bortkevičienė. Ji ne tik aktyvi politinių procesų vertintoje, bet ir aktyvi Lietuvos atkūrimo procesų dalyvė (dar nuo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo).

• 1917 m. spalio 20 d., praėjus kelioms dienoms po Vokietijos kanclerio Georg Michaelio vizito Vilniuje, vokiečiams įteikiamas Didžiųjų Lietuvos vargų memorialas, kuriame išdėstomi pagrindiniai Lietuvos kraštą slegiantys sunkumai. Suveržto okupacinės priespaudos diržo atlaisvinimą Lietuvos Tarybos nariai laiko būtina darbo su vokiečių valdžia sąlyga.

• Procesus Lietuvoje aktyviau pradeda vertinti ir kitos užsienio šalys. Vokietijos politinius manevrus Lietuvoje stebinti Didžiosios Britanijos žvalgyba įsitikinusi, kad „natūrali“ būsimosios Lietuvos valstybės sostinė yra Kaunas. Tačiau karų ir okupacijų sūkuryje miestų lietuvybės daigai visur bręsta sunkiai, o būsimąją Laisvės alėja kauniečiai toliau pratinami vadinti kaizerio Vilhelmo II-ojo vardu.

Laikmečio spalvos

• Į savo gimtines grįžtantys Vilniaus konferencijos delegatai, taip pat kita įsitraukusi šviesuomenė ima skleisti žinią apie priimtus nutarimus ir žadina vietinių gyventojų viltį. Vieni iš jų nuoširdžiai džiaugiasi ir tiki šviesesniu Lietuvos rytojumi, o kiti abejoja, kad Lietuvos Taryba sugebės pagerinti sunkią nualinto krašto padėtį. Pasitaiko nemalonių incidentų – iš Vilniaus grįžęs prolietuviškai nusiteikęs dvarininkas Pranas Smilgevičius mitingo metu grupelės Lietuvos atkūrimo skeptikų apmėtomas obuoliais ir akmenimis.

• Kol 1917 m. spalio 2 d. iškilmingai minimos Paul von Hindenburgo 70-metis, kraštą toliau alina neblėstančios okupacinės valdžios vykdomos rekvizicijos. Vis dar siaučia šiltinė, tačiau apie į paskutinę kelionę išlydimus mirusiuosius bažnyčių varpai praneša vis tyliau – vokiečiai sunkius metalinius bažnyčių varpus panaudoja amunicijos gamybai. Karo reikmėm panaudojama daug vertybių, rekvizuojamos žmonių maisto atsargos, kitaip mažinama gerovė. Išleidžiami įpareigojamai perduoti nuo žalvarinių durų rankenų ir arklių karčius.

• Akylų cenzoriaus akių prižiūrimas laikraštis „Dabartis“ rašo apie Vokietijos kariuomenės priešų nuostolius, neužmiršta informuoti apie sėkmingą Rygos užėmimą, tačiau vakarų fronte Reicho kariai nepasiekia pergalei reikalingo persilaužimo. Lietuvoje neatsitiktinai pasirodo eiliniai skelbimai apie dar vieną „vokiečių karo paskolą“ – žmonės primygtinai raginami patikėti savo santaupas valdžiai, kuri žada karo pabaigą ir išsvajotą ramybę…

Tarptautinė aplinka

• 1917 m. spalio 12-20 d. vokiečiai vykdo operaciją „Albionas“ – įsiveržia ir užima didžiąją dalį Estijos archipelago (įskaitant Saremos ir Hijumos salas). Operacijoje dalyvavo apie 25 tūkst. Vokietijos kareivių su galingos laivų flotilės ir oro pajėgų palaikymu. Artėjant vokiečiams Rusijoje prasideda kalbos dėl sostinės perkėlimo iš Petrogrado į Maskvą. Visgi „Albionas“ buvo bene paskutinė didelio masto Vokietijos pajėgų puolamųjų operacijų Rytų fronte.

• 1917 m. spalio 22 d. Vokietijos Reichstage susiformuoja nauja politinė dauguma, kuri reikalauja grąžinti civilinių klausimų sprendimą parlamentui. Visuomenės nepasitenkinimas užsitęsusiu karu stiprėja.

• Vladimiras Leninas 1917 m. spalio 10 d. dalyvauja bolševikų centrinio komiteto susirinkime, jis įtikina bendražygius, kad atėjo tinkamas momentas nuversti laikinąją vyriausybę. Dar vienų didelių ir dramatiškų pokyčių nuojauta šalyje auga.

• 1917 m. spalis Belgijoje lietingas. Ipro miesto pašonėje, pažliugusiuose laukuose vyksta kruvini sąjungininkų susirėmimai su vokiečiais. Vandens pilnose tranšėjose ir artilerijos sviedinių išraustose duobėse nutrūksta tūkstančių karių gyvenimai. Tų, kurie išvengia priešo kulkos ar šrapnelio, nuo šiol laukia dar vienas baisus ginklas – „garstyčių dujos“ arba ipritas, pavadintas pagal liūdnos lemties miesto vardą.

—————

Projekto LT1918 chronologinė transliacija 100 metų iš praeities pasiekiama ir Facebook – https://www.facebook.com/LT1918/posts/.

Video panaudota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kita medžiaga.