1918 sausio 26 d. | Lietuvių nepriklausomybės pareiškimai
Rusų darbininkų valdžios paskelbta buvo tautų apsisprendimo teisė. Vienur kitur įvairių lietuvių grupių atstovų pareikšta lietuvių politikos reikalavimai, būtent Lietuvos krašto nepriklausomybė.
Taip, Stokholme sausio 6 d. lietuvių įvairios srovės paskelbė tokią rezoliuciją:
Rusija, daugiau daugiau negu 100 metų spausdama lietuvius, nustojo visų teisių į Lietuvą. Dėl to Lietuva skelbia savo nepriklausomybę, kviečia Vokietiją, kad ją pripažintų, reikalauja, kad būtų sušauktas Lietuvos steigiamasis seimas ir kad būtų teisės dalyvauti taikos tarybose.
Kitas pareiškimas, Lozanos lietuvių spaudos biuro praneštas, taip skamba:
1) Kadangi Lietuva nuo 13 ligi galo 18 amžiaus buvo nepriklausoma,
2) Kadangi Lietuva, per rusų prievartą užgrobta, niekuomet nenustojo siekusi savo nepriklausomybės, net su ginklais rankose (1830, 1863 ir 1905 m.),
3) Kadangi Lietuva 120 metų buvo nuožmiausiai persekiojama ir po revoliucijos, nes laikinoji valdžia nepritarė jos reikalavimams, norint Lietuva iš pat pradžių buvo jos šalininkė (1917 m. balandžio 4 d. deklaracija)
4) Kadangi dabartiniu laiku didžioji Lietuvos dalis užimta yra vokiečių kariuomenės ir Rusija negali atlikti savo priedermių ir pažadų lietuvių tautos žvilgsniu, kuri iš savo pusės nenustojo pildžiusi savo pareigų dėl Rusijos, Tautos Taryba, kaipo tikra vyriausiųjų tėvynės reikalų gynėja, pareiškia:
1) Kad Lietuvių tauta nuo šios dienos pertraukia visus ryšius, kurie jungė ją su Rusija ir
2) Kad lietuvių tauta, remdamasi valstybių pareikšta tautų apsisprendimo teise, turi teisės ir priedermės paimti į savo rankas savo likimą ir pareikalauti iš svetimų valstybių savo nepriklausomybės pripažinimo.
Lozana, Šveicarija, XX a. II deš.
—
Šaltinis: “Darbo balsas”, 1918 m. sausio 26 d., Nr. 6, p. 4.