1918 m. spalio 9 d. | Žydų švenčių mėnuo

Rugsėjis pasibaigė. Kartu su juomi pasibaigė ir žydų šventadieniai, kurie turi daug įtakos ant visuomeniško gyvenimo ir darbo, nes mūsų miesteliuose yra daug žydų.

Rugsėjis pasibaigė. Kartu su juomi pasibaigė ir žydų šventadieniai, kurie turi daug įtakos ant visuomeniško gyvenimo ir darbo, nes mūsų miesteliuose yra daug žydų. Lygiai kaip ir rusų bažnytinis metas, kurs nuo laikų Petro Didžiojo prasideda 1 rugsėjo, taip ir žydų metas, turįs tiktai 354 dienas ir todėl kas tretį metą turįs vieną viršmėnesį, prasideda pirmose dienose rugsėjo. Tikroji metų pradžia priklauso nuo stovio mėnulio ir akimirksnio mėnulio užtekėjimo, kurį apskelbia Palestinoje tam tikras paskirtas sargas, esti skaitomas pradžia žydų Naujų Metų šventės, kuri šiais metais pradėjo 5679 metus nuo pasaulio sutvėrimo. Abudu šventadieniu pirmoje eilėje skiriami paminėjimui pasaulio sutvėrimo, bet kartu, pagal žydų tikėjimą, šitos dienos esti ir dienomis teismo, kada perkratinėjami kiekvieno atskiro žmogaus darbai pereitų metų ir kada nusprendžiama, ar žmogus dar išgyvens ateinančius metus, ar ne. Todėl šitos dienos pašvęstos maldai ir atgailai, nes „atgaila, malda ir mielaširdingi darbai nukreipia nelaimę žadantį ištarimą“.

Sinagogose rago balsas šaukia tikinčiuosius prie atgailos ir sekimo Dievo prisakymų. Pas upes ir upeles matyti pirmąją švenčių dieną daugybė dievobaimingų žydų, stovinčių ant tiltų ir laiptų ir rodos visai užmiršusių apie likusiąją žmoniją. Jie meldžiasi iš pageltonavusių maldaknygių ir sulig seno papročio taria šį sakinį: „Tu, Dieve, mesk mano nuodėmes į vandenį.“ Jeigu ta diena, kaip šįmet, pasitaiko šeštadienyje, tad žydai susirenka sekančią dieną.
Po Naujų Metų švenčių seka 10 metavonės dienų, laike kurių visą dieną reikia pasnikauti ir tik vakare tegalima valgyti. Jos pasibaigia Susitaikinimo švente, laike kurios visi nusidėjėliai susitaiko su Dievu. Laike šitos atleidimo dienos, žydiškai vadinamos „Jom-Kipur“, visi, kas tik sveikas, tur pasnikauti, ir didis, ir mažas skuba tą dieną į sinagogą, daugelis iš jų apsidengę baltais marškiniais, kuriuose laidoja numirėlius, kad per tai dar geriau parodžius susigriaužimą dėlei nuodėmių praeitųjų metų. Jų šventės tęsiasi nuo vakaro ligi vakaro ir prasideda sinagogose plačiai žinoma „Kol-Nidre“ malda, kuri užsiliko nuo to laiko, kada žydai buvo verčiami Išpanijoje atsisakyti nuo savo tikėjimo. Lygiai ir giesmes, kurias laike pamaldų gieda choras,daugiausiai gimusias laike išpaniškojo žydų persekiojimo, kurio pasekmė buvo išsidanginimas iš Išpanijos apie 300 000 žydų 2 rugpjūčio 1492 metais. Kad palengvinus persiskyrimą, šitas išsidanginimas buvo lydimas trankios muzikos, ir dabar dar laike Susitaikinimo šventės sinagogose girdim panašią muziką.

Praleidus keturias dienas po Susitaikinimo šventės, prasideda Palapinės šventės, kurios, ačiū savo linksmam būdui, esti tarsi padėkos šventės už suvežtą vasarojų, bet kartu jos esti ir šventėmis priminimo tų laikų, kada žydai 40 metų klaidžiojo po tyrus ir gyveno palapinėse. Paminėjimui to, jog tada Dievas juos maitino manna, žydai ir dabar tą dieną nešasi sinagogon kedro šakas ir vaisius. Dienose prieš tą šventę valstiečiai atveža miestan pilnus vežimus žalių šakų, kad jas pardavus žydams, iš kurių tie kur nors ant balkono ar kokioje kerčioje kiemo pasidirba palapines.

Žydų kvartalas Vilniuje. Apie 1916-1918 m. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Žydų švenčių mėnuo. (1918, Spalio 9). Dabartis (158), p. 3. [žiūrėta 2018-10-04] Internetinė prieiga: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23978&seqNr=3