1918 m. spalio 30 d. | Pranciškus Žadeikis | Kaip ir paskutinis su vokiečiais pasimatymas

Štai 30 spalio dieną Skuodo viršaitis pakvietė mane pas save. Einu, manydamas, kad ką svarbaus išgirsiu.Taip besivaidydami tarp savęs, apie vokiečius ir miršti užmiršome, bet jie dar tebebuvo, tik niekas jau jų nebeklausė. Štai 30 spalio dieną Skuodo viršaitis pakvietė mane pas save. Einu, manydamas, kad ką svarbaus išgirsiu. Bet štai pasirodė, jog patsai apskrities viršininkas Mossneris kvietęs mane pranešti, kad leidimas atidaryti Skuode gimnaziją, jam, Mossneriui, pritariant, esąs jau gautas. Kuomet aš jam už tai pasakiau: „Danke“, jis pridūrė, jog jam to nereikią. „Tik esą liūdna, jog mes, vokiečiai, jums, lietuviams, padarėme tvarką, pristeigėme mokyklų, leidėme įkurti gimnaziją, jūs gi darote mums šitaip“, – tai pasakęs, spyrė su koja į šalį. Tuomi ir baigėsi visas pašnekesys.

Šiandien iš tikrųjų Skuodo gimnazijoj pirmieji kvotimai. Dideliai rūpi, nes daug ko stinga: suolų, kambarių, bet pasirodė, jog kvotimai daromi liaudies mokykloj, tai ir gerai.

Skuodas, 1916 m.

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai, Vilnius, 2013, p. 369.