1918 m. spalio 29 d. | Liudas Noreika | Lietuvos ardytojai

Mūsų tėvynė, amžiais nešusi svetimą jungą, iškentusi begales visokių priespaudų ir persekiojimų, pakėlusi sunkią baisiojo karo naštą, išliko vis tik gyva ir sveika ir šit dabar atgijusi pradeda naują savarankišką, nepriklausomą gyvenimą: nebe svetimi ją globos, o ji pati ima savo reikalus ir savo likimą į savo rankas. 

Priežodis teisingai sako, jog pavojingiausias priešininkas yra namiškis priešininkas. Ta prasme kitas priežodis sako: apgink mane Viešpatie nuo draugo, o nuo nedraugo ir aš pats apsiginsiu. Vadinas, nuo atviro priešininko yra daug lengviau apsisaugoti, negu nuo tokio, kurs dedasi draugu.

Mūsų tėvynė, amžiais nešusi svetimą jungą, iškentusi begales visokių priespaudų ir persekiojimų, pakėlusi sunkią baisiojo karo naštą, išliko vis tik gyva ir sveika ir šit dabar atgijusi pradeda naują savarankišką, nepriklausomą gyvenimą: nebe svetimi ją globos, o ji pati ima savo reikalus ir savo likimą į savo rankas. Netrūko ir netrūksta jai priešininkų, kurie tykojo ir tebetyko vėl pavergti ją it neduoti jai laisvai įsikurti. Lietuva ištesėjo išsisaugoti visokių kliūčių ir apsiginti nuo visokių svetimųjų grobuonių. Ištesėjo tai ypač dėl to, kad lietuviai sugebėjo lig šiol jungtomis pajėgomis eiti į vieną aukštą tikslą.

Dabar atėjo jau valanda, kada Lietuva pati tikrai pradeda kurti savo naują laisvą gyvenimą. Dabar ypač reikalinga, kad visi Lietuvos piliečiai, nežiūrint, kokio jie sluoksnio – ar ūkininkas, ar paprastas darbininkas, ar miestietis ar valstietis ir t. t. – visi stotų į bendrą valstybės kūrimo darbą, o ne griautų jo, kad bendromis pajėgomis įsitaisytume sau tokią tvarką, kuriai esant, visiems būtų patogu gyventi.

Tuo tarpu gyvenimo tikrybėje matome ką kita. Pačių lietuvių tarpe, taip sakant tarp savųjų namiškių, ima rasti stokių, kurie lig tuojau, dar vos tik tepradedant valstybės statymo ir mūsų tėvynės naujais laisvės pamatais tvarkymo darbą, pasiryžo ne padėti jam, bet visa griauti. Paskutiniu metu taip elgiasi „Darbo balsas“, kurstydamas visuomenę prieš Lietuvos Valstybės Tarybą ir vis ragindamas griauti tai, ką ji yra padariusi ir daro. Be to, šiomis dienomis Lietuvos socialdemokratų partija, su Pildomosios Lietuvos socialdemokratų partijos komisijos parašu, paleido atsišaukimus (proklamacijas), kurie, galima laukti, greitu laiku pasklis po visą Lietuvą. Visų Lietuvos ištikimųjų piliečių pareiga perspėti visuomenę, kad ji, skaitydama tuos atsišaukimus arba išgirdusi apie juos ir jų raginimus bei kurstymus, suprastų, kad atsišaukimų platintojai Lietuvos socialdemokratai nori padaryti Lietuvoje ir su Lietuva ta pat, ką bolševikai yra padarę Rusijoje ir su Rusija.

Visų pirma, žinoma, tie socialdemokratai ir jų pildomoji komisija dedasi dideliu darbininkų žmonių prieteliu ir draugu, norėdama įsiteikti jiems ir pavilioti juos. Nes jeigu atvirai pasisakytų esą krašto ardytojai ir Lietuvos žudytojai, niekas jais netikėtų ir neklausytų jų.

Įsižiūrėkime ir įsiklausykime, ką ir kaip jie sako ir ką bei kaip žada daryti. Jiems rūpi apšaukti visus, kas tik nėra jų partijoje, buržujais, nacionalistais, klerikalais ir t.t. Žiūrėkit, girdi, kokie jie visi, visa plačioji Lietuvos visuomenė, baisūs, kaip jie visi taiso kilpas, lenda į slastus ir t.t., o mes kokie geri. Mes norime sudaryti nepriklausomą demokratinę respubliką, mes norime sušaukti Kuriamąjį Lietuvos Seimą. Seime mes norime ginti darbo žmones, duoti žemės, apsaugoti darbą ir t.t. ir t.t. O čia Lietuvos Valstybės Taryba mūsų nesiklausia. Ji visais būdais stengėsi Lietuvą vaduoti, sunkiausiais laikais tardamasi su senąja biurokratine Vokietijos vyriausybe ir rūpindamasi išderėti Lietuvai, kiek galint lengvesnes sąlygas; ji dabar tariasi su naująja demokratine Vokietijos vyriausybe ir išgauna Lietuvai visišką savarankiškumą ir nepriklausomybę; pagaliau, ji ruošiasi sudaryti laikinąją Lietuvos valdžią ir vyriausybę. Tad – šalin iš kelio ta Taryba. Mes, vadinas Lietuvos socialdemokratai, privalom paimti krašto reikalus į savo rankas. Mes įvesime Lietuvoje socialistinę tvarką, mes sudarysime tarybų (sovietų) valdžią. Ir ragina ji kurti visur tarybas: miesteliuose, sodžiuose, apskrityse, pagaliau visoje Lietuvoje.

Visai tai, kaip Rusijoje darė bolševikai. Juk ir ten jie pirma žadėjo duoti laisvę, duoti žemės, maisto, pabaigti karą ir tt. ir tt; jie reikalavo greičiau sušaukti Steigiamąjį (Kuriamąjį) Susirinkimą (seimą). Tegu tik patenka valdžia į jų rankas. Ir savo pažadais tuojau pabaigti karą suviliojo kariuomenę, kuri buvo jau be galo pavargusi, bekariaudama ir ginklais užgrobė valdžią. Ir dabar matome kas pasidarė, kokia laimė Rusijoje įsigalėjo. Karas su Vokietija pasibaigė, bet prasidėjo su Anglija, Prancūzija, Japonija, Amerika; viduje kariauja sodžius su sodžiumi, miestelis su miesteliu, vienas Rusijos pašalys su kitu, viena visuomenės dalis su kita. Kai susirinko Steigiamas Susirinkimas, jie jį ginklais išvaikė. Žemės nėr. Žudynės, muštynės, skerdybės, badas. Visko nė pasakoti nereikia. Tie, kurie buvo Rusijoje ir sugrįžo, patys matė, kas ten darosi, o čia buvusieji girdėjo ir girdi iš laikraščių ir sugrįžusiųjų.

Ta pat norima ir Lietuvoje padaryti. Minėtoji Pildomoji Lietuvos socialdemokratų partijos Komisija, kuri skleidžia visokius atsišaukimus ir kurstymus prieš Tarybą, pati tai prisipažįsta. Ji sako: Rusijos proletariatas jau bando vesti socialistinę (bolševikų) tvarką. Mes kiek galėdami seksime jų pavyzdžiu. Jie sako, kad ir Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių darbininkai einą tuo pačiu keliu. Bet tai visai netiesa. Visi matome, kaip tų šalių visuomenė gina sutartinai savo tėvynę.

Žiūrėkime, kaip kalba Lietuvos socialdemokratai apie Steigiamąjį Seimą. Jų atstovai tada tebūsią klausomi ir tesugebėsią įvykinti jų žadamąją tvarką, jei už Seimo sienų stovėsianti darbo žmonių armija, griežtai pasiryžusi reikale net ginklu užstoti savo atstovą Seime. Vadinas, jeigu Steigiamasis Lietuvos Seimas, susirinkę visos Lietuvos atstovai, pačios visuomenės išrinkti demokratiniu būdu, visuotinu, tiesiu, lygiu ir slaptu balsavimu, dalyvaujant visiems Lietuvos sluoksniams ir tautoms, susirinkę nutartų ką nors ne taip, kaip nori ta tariamoji Lietuvos socialdemokratų Pildomoji Komisija, tai jie ginklu priversią daryti visa taip, kap jie lieps. Štai žadamoji laisvė ir demokratybė!

Lietuvos visuomenė privalo būti atsargi. Stojant mūsų tėvynei į savarankišką gyvenimą ir imant pačiai visa tvarkytis, atsiranda jau, kaip matome, visokių kurstytojų ir darbo ardytojų. Tuo pikčiau dar, jų atsiranda pačių lietuvių tarpe. Tai tuo labiau turi paskatinti visus telktis krūvon, griežtai atmesti tėvynės žudytojus. Jeigu mūsų šalyje pasidarytų netvarka, ypač dabar, kada pradedama tikrasis šalies statomasis darbas, Lietuvos priešininkams duotų progos pasakyti, jog Lietuva nesugeba pati tvarkytis ir imtų kištis į Lietuvos reikalus. Ypač ta Lietuvos visuomenės dalis, Lietuvos darbininkai, bežemiai ir mažažemiai bei ūkininkai, į kuriuos ypač kreipiasi visoki agitatoriai, turime suprasti statomas mums ir mūsų šaliai klastas ir tinkamai nuo jų apsisaugoti.

Visa Lietuvos visuomenė privalo tuo stipriau susispiesti aplink Lietuvos valstybės Tarybą, kuri vienintelė tėra Lietuvos organizacija, kuri išvedė Lietuvą į nepriklausomybės ir laisvės kelią. Visi privalome padėti tvarkyti mūsų kraštą ir privesti jį lig Steigiamojo Seimo, kuriam Lietuvos Taryba ir Laikinoji Lietuvos Vyriausybė atiduos visą valdžią.

Vokiečiai kariai prie geležinkelio Kaune. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Noreika, L (1918, Spalio 29). Lietuvos ardytojai. Lietuvos aidas 118 (166), p. 2. [žiūrėta 2018-08-18] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66581&seqNr=2