1918 m. spalio 27 d. | Į elgetavimą Lietuvoje

Vieni kalba poterius, kiti graudulingai vaitoja ir rauda, kiti choru susitarę gieda giesmes taip, kad net akmuo susigraudina nuo to giedojimo, o ką jau sakyti apie žmogų, kuriam tenka tai išgirsti.

Į elgetavimą Lietuvoje nurodo vienas „Darbo Balso“ straipsnis. Ten sakoma, kad sekmadieniais ir šventadieniais pas bažnyčias Lietuvos miestuose ir Kalvarijose kas kartas susirenka labai daug elgetų, senų ir jaunų, luošių, aklų ir kitokių. Jaunųjų irgi nestinga, mat jie nori to amato pasimokyti. Vieni kalba poterius, kiti graudulingai vaitoja ir rauda, kiti choru susitarę gieda giesmes taip, kad net akmuo susigraudina nuo to giedojimo, o ką jau sakyti apie žmogų, kuriam tenka tai išgirsti. Minėtas laikraštis įtaria ir kolioja tokių elgetų. Esą žmogaus nevertas gyvenimas, taip valkiotis po kaimus ir tykoti patvoriais bei prie bažnyčių. Daugelis dargi esą sveiki ir galėtų namie atlikti kokį nors darbą. 1905 m. Maskvoje buvo perkratinėjama elgetos ir pas kai kuriuos atrasta net po keletą tūkstančių rublių pinigų. Panašiai dedasi ir Lietuvoje. Kad pašalinus šitą negeistiną padėjimą, „Darbo Balsas“ pataria kurti elgetų prieglaudų, kurios būtų valdijos pinigais ir aukomis užlaikomos. Esą Kurše tokios elgetų prieglaudos pasirodžiusios labai naudingomis.

“Darbo balsas” laikraštis, 1918 m. (nuot. Vikipedija)

Šaltinis: Į elgetavimą Lietuvoje. (1918, Spalio 27). Dabartis (174), p. 3. [žiūrėta 2018-10-24] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23969&seqNr=3