1918 m. spalio 26 d. | Liudas Noreika | Lietuvos tautinės mažumos

Dabar, kada lietuvių jau yra patiekti Lietuvos valstybės pamatai ir kada prasideda pačių valstybės rūmų statymas, kuriuose teks gyventi visoms Lietuvos tautoms, į darbą privalytų ar šiokiu ar tokiu būdu stoti ir tautinės mažumos. Yra ne tik pageidautina, bet ir reikalinga, kad valstybės kūrimo ir tvarkomo darbe dalyvautų, kiek galint, visi Lietuvos gyventojai, be skirtumo tautos ir tikybos

Lietuvos tautinė sudėtis nėra vienoda. Greta lietuvių, kurie sudaro gyventojų daugumą, Lietuvoje gyvenama nemaža ir mitų tautų žmonių: žydų, gudų, lenkų ir kitų mažesniųjų tautinių grupių, kurie sudaro tautines mažumas. Jos lig šiol valstybiniame darbe nedalyvavo.

Dabar, kada lietuvių jau yra patiekti Lietuvos valstybės pamatai ir kada prasideda pačių valstybės rūmų statymas, kuriuose teks gyventi visoms Lietuvos tautoms, į darbą privalytų ar šiokiu ar tokiu būdu stoti ir tautinės mažumos. Yra ne tik pageidautina, bet ir reikalinga, kad valstybės kūrimo ir tvarkomo darbe dalyvautų, kiek galint, visi Lietuvos gyventojai, be skirtumo tautos ir tikybos.

Tačiau, keliant klausimą apie tautinių mažumų dalyvavimą Lietuvos valdyme ir tvarkyme, negalima užmiršti vieno didelio tarp jų skirtumo. Nors jos visos lig šiol nedalyvavo valstybės steigiamajame darbe, tačiau jų santykis su Lietuva ir jos valstybės atstatymu nebuvo vienodas. Tuo tarpu kada vienos, kad ir nedalyvaudamos pačios darbe, buvo jau palankios arba bent jam nekliudė, kitos buvo ir tebėra jam griežtai priešingos ir deda visas pastangas ir išgales ne Lietuvai statyti, ne valstybės nepriklausomybei ginti, bet pavergti kraštui svetimai šaliai ir ardyti lietuvių dirbamam darbui. Tai liudija netolimos praeities spalių 20 d. atsitikimai Vilniuje. Tiesa, sekmadienio demonstracijoje dalyvavo tik mažutė Vilniaus gyventojų dalis. Vis dėlto, atviriesiems Lietuvos priešininkams pavojinga būtų bent pradžioje pavesti atsakomos valstybės valdžios ir vyriausybės vietos, nes jie įgytąją galią galėtų suvartoti kaip tik ne Lietuvos statymui, bet jos ardymui ir pražūčiai. Todėl Lietuvos vadovaują veikėjai ie įstaigos, darant valdžią ir apskritai tvarkant šalį, bent šiuo pereinamuoju didelės atsakomybės metu, turėtų būti atsargūs.

Kas kita su tomis gyventojų grupėmis ir tautinėmis mažumomis, kurios nėra priešingos Lietuvos valstybei. Jų dalyvavimas valstybės kuriamajame darbe pareis daugiausia nuo jų pačių noro ir geros valios. Joms privalo būti kelias atviras į bendrą darbą. Ta proga reikia pastebėti, jog jis niekumet ir nebuvo uždaras tautinėms mažumoms. Lietuvos Tarybon, ton vienintelėn lig šiol vyriausiojon Lietuvos įstaigon galėjo ir privalėjo įeiti jų visų atstovų. Tarybos durys visumet joms buvo atviros ir tam tikras vietų skaičius paliktas ir nė kieno neužimtas. Bet tautinės mažumos nenorėjo pasinaudoti ta teise. Dėl ko jos taip elgėsi, tai jų pačių dalykas.

Taip buvo lig šiol. Dabar mainosi laikai, keičiasi ir visos gyvenimo sąlygos. Lietuvos valstybės Taryba turės tuojau sudaryti Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri paims šalies valdžią į savo rankas. Laikinoji vyriausybė laikys Lietuvos vykdomąją valdžią. Įstatymų leidžiamąja įstaiga, taip pat laikinai, lig sušaukiant Steigiamąjį Seimą, pasiliks Lietuvos Valstybės Taryba. Jai kaipo įstatymų leidžiamajai valdžiai, laikinam seimo arba parlamento pakaitalui, turės atsakomybę duoti vykdomoji valdžia, ministerių taryba. Valstybės Taryba, kiek leidžia dabarties meto sąlygos, bus papildyta ir padidinta, kad joje, kiek galint, būtų atstovaujami visi Lietuvos sluoksniai, krypsniai ir tautos.

Tokiu būdu ir Lietuvos tautinėms mažumos bus nauja proga stoti į bendrą darbą ir dalyvauti valstybės kūrime lygiai su tais, kurie ligi šiol tai dirbo vieni. Kada gi ateis Lietuvos Steigiamasis Seimas, kuris bus renkamas demokratingu būdu, visuotinu, tiesiu, slaptu ir t.t. balsavimu, tada visi Lietuvos gyventojai be jokių ypatingų varžymų dalyvaus rinkimuose. Ką plačioji visuomenė tada išrinks, tie ir kurs galutinai visus valstybės pamatus ir nustatys visą šalies tvarką.

L. Noreika.

Žydų kvartalas Vilniuje. Apie 1916-1918 m. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Noreika, L (1918, Spalio 26). Lietuvos tautinės mažumos. Lietuvos aidas 116 (164), p. 2. [žiūrėta 2018-08-16] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66579&seqNr=6