1918 m. spalio 25 d. | Liudas Noreika | Reikia visos pajėgos derinti

 Dabar prasideda antras tarpas, kada nepriklausomybė ir savarankiškumas, kurie galima taip pasakyti, lig šiol buvo tik teorijoje, reikia pradėti vykinti gyvenime. Prasideda pats valstybės kūrimo ir tvarkymo darbas

Pirmasis valstybės kūrimo etapas baigiasi. Lietuva tautų apsisprendimo teise, taip stipriai iškilusia per šį didįjį pasaulio karą ir dabar dedama visuotinosios taikos pamatu, jau pernai apsisprendė laisva nepriklausoma valstybe, sutraukusia visus ryšius, kurie ją kada nors rišo su kuria nors kita šalimi. Dabar prasideda antras tarpas, kada nepriklausomybė ir savarankiškumas, kurie galima taip pasakyti, lig šiol buvo tik teorijoje, reikia pradėti vykinti gyvenime. Prasideda pats valstybės kūrimo ir tvarkymo darbas.

Lig šiol visas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išgavimo darbas teko dirbti vieniems lietuviams. Jie teko pakelti visos sunkenybės ir įveikti visos kliūtys. Lietuvos gyventojų tautinės mažumos arba stovėjo nuošaliai nuo pirmųjų nepriklausomos valstybės pamatų dėjimo, arba buvo stačiai net priešingos. Jeigu jos veikė ką, tai veikė prieš Lietuvą ir kiek ir kur tik galėdamos kliudė lietuvių darbui.

Tad ir Lietuvos gyventojų daugumai lietuviams tas pirmasis Lietuvos atstatymo darbas buvo tuo sunkesnis. Tačiau jis buvo dirbamas. Kiek jis buvo nuosakus ir vykęs, rodo tie vaisiai, tie rezultatai, kuriuos jis davė. Darbas sekėsi tarp kita ko ir dėlto, jog Lietuvos visuomenė, kad ir būdama, lygiai kaip ir visur pasaulyje pasidalijusi partijomis, pasistačiusi aukštą ir didį tikslą ir pasiryžusi jo pasiekti, dar ir veikė jungtomis pajėgomis.

Dabar, turint, taip sakant valstybės schemą, reikia jai duoti tinkamas turinys, turint nepriklausomybės rėmus – įstatyti savarankiškos Lietuvos paveikslas. Koks bus tas turinys ir kaip atrodys tas paveikslas, pareis taip pat daugiausia nuo pačių lietuvių, nuo j gabumų, išgalių ir gebėjimo suvartoti visas statomąsias pajėgas ir parzlizuoti, vadinas, neleisti įsigalėti ardomosioms pajėgoms.

Valstybės ardomųjų pajėgų netrūko ir netrūksta kitose šalyse, netrūks jų ir pas mus. Turime Lietuvos pašonėje įsisiūbavusią, netvarkos bei anarchijos apimtą Rusiją, iš kurios ardomieji gaivalai skverbiasi ir skverbsis į Lietuvą. Tai vadinamasis bolševizmo pavojus. Į jį nereikia užmerkti akių. Tuo labiau, kad daugybė Lietuvos piliečių, buvusių per karą ištremtų ir pabėgusių Rusijon, grįžta ir grįš į Lietuvą. Tiesa, dauguma jų, pamatę savo akimis ir patys savimi patyrę visas bolševikų Rusijos baisybes ir paragavę socialistų maksimalistų (didžiumininkų) teikiamosios tvarkos, bus kaip tik daugiausiai susipratę tvarkos šalininkai ir atrama prieš griaunamąsias pajėgas. Tačiau bus ir tokių, kurie neiškils neužsikrėtę bolševizmo liga. Jie sugrįžę stengias ir Lietuvoje sukurti tą anarchijos bei netvarkos gaisrą, kurs taip ilgai ir tai baisiai pleška Rusijoje. Jau dabar eina Lietuvoje visoki kurstymai prieš Lietuvos tarybą, prieš tuos Lietuvos visuomenės darbininkus, kurie lig šiol daugiausiai savo pečiais nešė ir neša Lietuvos valstybės kūrimo naštą. Girdėti, kad kai kurie agitatoriai, parsivežę iš Rusijos bolševikų didelių pinigų agitacijai ir bolševizmo platinimui Lietuvoje.

Kurstymas, žinoma, bus ir yra varomas Lietuvos ūkininkų tarpe, nes jų Lietuvoje yra daugiausia ir jie sudaro mūsų krašto gyventojų pamatą. Karo sąlygų nuvargintų ir nepasitenkinusių žmonių yra daugybės. Tai gaivalas, kuriame patogiausia skleistis visokiems kurstymams ir agitacijai. Tačiu Lietuvos ūkininkai, darbininkai ir visa visuomenė turi suprasti, jog dabar yra atėjęs toks metas, kada kaip tik daugiausiai reikia įtempti visos pajėgos statymo, o ne ardymo darbui. Juo mes geriau mokėsime sunaudoti visą šalies energiją tvarkai palaikyti, juo geriau ir tvirčiau eis valstybės statymas. Lygiai ir visos Lietuvos partijos, ta organizuotoji rinktinė visuomenės pajėgų, kurios tik stovi ant valstybės pamato ir mato bei pripažįsta tvarkingo bei sutartino veikimo reikalą, privalo suglausti ir suderinti visą visos Lietuvos kuriamąjį vieką į bendrą valstybės darbą ir grumtis su bet kokia netvarka, kuri šiuo taip be galo svarbiu metu yra ypač pavojinga ir kenksminga.

Reikės visiems visomis išgalėmis remti Lietuvos Valstybės Tarybą ir ta laikinoji Lietuvos vyriausybė, kurią ji sudarys, kad Lietuvos valdžia laimingai privestų Lietuvą prie Lietuvos Steigiamojo Seimo, kurs, kaip pilnas ir teisėtas Lietuvos šeimininkas, pamatinai nustatys kaip visą Lietuvos tvarką, taip ir santykius su kaimynais.Visiems turi rūpėti, kad visas tas didis darbas nenugaištų taip, kaip Rusijoje su Steigiamuoju susirinkimu. Prie to didžiojo Lietuvos Kūrėjo mes turime prieiti stiprūs, susibūrę, nepakrikę. Tam reikalinga, kad mes lig tuojau būtume tvarkingi ir palaikytume Lietuvos valstybės ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, kuri netrukus bus sudaryta, valstybės organizacijos darbus, o ne kliudytume jai.

L. N.

Marijampolė. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Noreikia, L (1918, Spalio 25). Reikia visos pajėgos derinti. Lietuvos aidas 115 (163), p. 2. [žiūrėta 2018-08-17] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66579&seqNr=2