1918 m. spalio 25 d. | Karolis Požela | Joniškis: prekyba ir jaunimo apšvietimas

Joniškiečių jaunimas irgi darbuojasi išsijuosęs, nors, tiesa, dar daug tebegarbiną tūzą. Jaunimo domė yra atkreipta į vakarų rengimą, idant paskatintų tautiečius prie dailės skonio.

Joniškis stovi labai patogioj vietoj – ant plento iš Rygos į Tauragę ir šalia geležinkelio, jungiančio Kuršą su Vokietija, vokiečių valdžios įtaisyto. Toks jo patogus padėjimas po karo bus labai svarbus jo augimui ir prekybos pakilimui. Prieš karą, neatsižymėdamas savo pramone nuo kitų didokų Lietuvos miestelių, buvo garsus savo puikia, aukšta bažnyčia, kurią bėgdami rusai gerokai apdaužė kulkomis, mat negalėdami išimti varpų. Taigi pasiliko šiokis tokis atminimas rusų žiaurios valdžios Lietuvoj. Apart bažnyčios, miestelio ir apylinkinių parapijų kaimų karo vėsula, rodos, nieko neužkliudydama nuūžė Kuršan. Joniškyj pirmais vokiečių valdymo metais gyveno kreishauptmannas, prie kurio kreipdamiesi iš apskričio valstiečiai kasdieną priduodavo miesteliui gyvumo; bet ir po kreishauptmano išsikraustymo iš Joniškio, esant jame daug valdiškų sodžiaus gaminių surenkamųjų įstaigų ir lig šiolei dar kasdieną prisirenka daug žmonių, kaip ant turgaus. Prekyba Joniškyj lietuviai turi savo rankose; tam tikslui yra įsisteigusi pirkimo bei pardavimo draugija, susidedanti iš keturių asmenų, per kurią visokias prekes, atgabentas iš Vokietijos, gauna sankrovininkai; ji gi superka obuolius, kriaušes ir kitokius vaisius, lupatus, kaulus ir t. p., o šiemet, rodos, jau supirks ir linus, sėmenis. Tuos neapdirbtus pirkinius ji atiduoda valdžiai. Be to, dar yra vartotojų draugija, kuriai irgi gerai sekas, ir apie porą dešimčių didesnių-mažesnių, pavienių asmenų sankrovų. Kad čion rūpinas apšvietimu, tai matyti iš to, kad miestelyje ir parapijoj yra įsteigta nemažas skaičius liaudies mokyklų ir kad norima įsteigti gimnaziją, dėl kurios įsteigimo buvo sušauktas susirinkimas, kuriame vienabalsiai nutarta kuo greičiausiai įsteigti gimnaziją. Per tą patį susirinkimą buvo išrinktas gimnazijos Komitetas iš dešimties žmonių. Tik gaila, kad sunku greitai viską atlikti, o svarbiausia, nėra tam tinkamo gimnazijai buto, taigi gimnazijos atidengimą atidėjo kitiems metams. Pirmais mokslo metais nutarta atidaryti tik 4 klases. Joniškiečių jaunimas irgi darbuojasi išsijuosęs, nors, tiesa, dar daug tebegarbiną tūzą. Jaunimo domė yra atkreipta į vakarų rengimą, idant paskatintų tautiečius prie dailės skonio. Miestelyje veikia net dvi artistų kuopelės, iš kurių viena daugiausiai lošia kaimuose, o kita miestelyje. Geriausia sodžiaus artistų kuopelė, rods, bus iš Bivainių kaimo, kuri šįmet per vasarą surengė keletą vakarų, vieną net Žagarėj per šv. Petro ir Povilo šventę. Be minėtųjų artistų kuopelių miestelyje gyvuoja ir daininkų choras, p. vargoninko vedamas. Šventadieniais jaunimas susirenka pasikalbėjimams, kurie įsikūrė gerbiamo klebono dėka. Susirinkimų tikslas – įduoti šiek tiek žinių jaunimui iš lietuvių kalbos, skaitliavimo ir geografijos. Aiškinimu tų dalykų užsiima vietiniai mokytojai. Toks joniškiečių daugpusiškas veikimas turi būti pavyzdžiu kitiems užsnūdusiems kampeliams.

Joniškis Pirmojo pasaulinio karo metais (nuot. https://www.miestai.net/)

Šaltinis: Požela, K. (1918, Spalio 24). Joniškis. Dabartis (171), p. 4. [žiūrėta 2018-10-22] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23966&seqNr=4