1918 m. spalio 24 d. | Wilhelm Kahmann | Nauja tvarka Lietuvoje

Sudaryti ketinamoji visuotinė tautos atstovybė plačiais pamatais bus pirmoji laikinosios lietuvių valdžios užduotis. Žadėtasis vokiečių valdžios pertaisymas karinės valdžios į civilę jau yra pradėtas.

Vokietijos kancleris vakar priėmė Tarybos prezidiumą. Badeno princas Maksas, pasak „N. A. Z.“, šitaipo išreiškė vokiečių vyriausybės nuomonę:

„Anot pareiškimo Vokietijos seime, Vokietija paliks pačiai lietuvių tautai susitvarkyti savo įstatymus ir savo taikių su gretimomis tautomis.

Kadangi Vokietijos valdija yra pripažinusi tautų apsisprendimo teisę, sulig duotų pareiškimų gyventojai savu noru patys privalo nuspręsti valdijinę savo priklausomybę. Todėl Vokietijos vadovybė neketina savarankiškai nuspręsti apie Lietuvos ir Lenkijos ribas.
Yra ketinama įstatymų duodamąją galybę atiduoti pačių lietuvių vyriausybei.

Lietuvos Tarybos priedermė bus sudaryti šita laikina vyriausybė, pritraukiant prie to visų sluoksnių ir visų tautų gyventojus.

Sudaryti ketinamoji visuotinė tautos atstovybė plačiais pamatais bus pirmoji laikinosios lietuvių valdžios užduotis. Žadėtasis vokiečių valdžios pertaisymas karinės valdžios į civilę jau yra pradėtas. Ta civilė vokiečių valdžia bus taip ilgai pildomoji jėga, kol lietuvių vyriausybė, įsikūrusi atskirus savo valdžios skyrius, nesugebės pati paimti valdymą.

Nors Vokietijos vadovybė nori kuo greičiausiai atsiimti visus vokiečių kareivius iš Lietuvos, ji, pabodama tos šalies gyventojų linkėjimus, sutinka kuriam laikui palikti šiame krašte kareivių ir susisiekimo įmonių.

Laikinosios Lietuvos vyriausybės priedermė dabar bus steigti miliciją ir policiją.“

Kilnūs jausmai kilnojasi lietuvių krūtinėse. Kiekvienas yra patenkintas, kiekvienas džiaugiasi, jog šitais Vokietijos kanclerio pareiškimais gerokai yra pažengę priekin pasistengimai sudaryti Lietuvos valdiją. Dabar yra įvykę visa, ko lietuviai galėjo geidauti dabarties sąlygose.

Džiaugsmas yra juo didesnis, kad paskutinėmis dienomis ir savaitėmis krašto ateitis išrodė tamsi ir apsupta pavojais. Daugelis lietuvių jau buvo pabūgę, kad įvykiai nebūtų stipresni už anų vyrų norą, kurie Lietuvą nori padaryti laisvą, užtikrintą ir klestinčią, ir tuo tikslu darbuojasi. Buvo pavojaus, kad vokiečių kariuomenė neišsikeltų staiga, krašte nebepalikusi jokios vyresnybės. Jau rytuose buvo susidarę bolševikų gaujų, kurios ruošėsi užplūsti, nors karo vargų prislėgtą, tačiau vis dar turtingą Lietuvą. Jau įsidrąsinę lenkai buvo bekelią ranka paglemžti Lietuvai. Palikta sau, be vokiečių kariuomenės, Lietuva nebūtų turėjusi jėgų atsiginti nuo tų priešų. Būtų atėjusi paskutinė valanda ne tiktai pavienio asmens ramybei, apsaugai ir jo nuosavybei, bet ir Lietuvos valdijos savarankybei.

Šitas pavojus yra dabar pašalintas. Vokiečių kareiviai neliauja saugoję Lietuvos. Tatai yra svarbiausias dalykas, nes tiktai taip tegalima atstatyti Lietuvos valdiją, įkurti reikiamosios įstaigos, įsteigti Lietuvos valdžiai ir visuotinei tautos atstovybei plačiais pamatais. Nėra abejojimo, kad šitas vyksnis, kuris reiškia antrą Lietuvos išvadavimą, turės didžios įtakos ir į steigiamųjų vietų politiką. Lietuvos padėjimas parodo, kad Lietuvos valdžia ir seimas negalės varyti priešingos vokiečių tautai politikos. Dabartiniai prityrimai įtikinančiai parodo, kiek svarbos turi geras, artimas ir teisingas taikius tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Tai krypsnis, kurio privalės laikytis Lietuva, dabar pati užsėdusi savo arklį. Šitomis įmonėmis bus galima lengviausiai ir greičiausiai pašalinti dar esantieji kivirčai, nes sujungtos, iš bendrų reikalų kilusios jėgos yra dvigubai stipresnės.

Dabar jau metas kibtis darban. Sunkūs, bet svarbūs darbai laukia lietuvių tautos ir jos vadų.

Aišku, jog mes visa širdimi džiaugiamės tuo, kas yra įvykę. Tačiau, matydami tolimoje padangėje auštant laisvos ir nepriklausomos Lietuvos aušrelę, neprivalome pamiršti, jog dabar tai tik pradžia darbų, kuriuos privalėsime atlikti patys.

Vadai ir tauta dabar turės parodyti savo gabumą ir pajėgumą, ir parodyti, kad jie yra verti tos jiems rodomos pasitikimybės. Jei jie kibs darban viršuje minėtoje reikšmėje, tai ir pavyks – to tikimės, to jiems ir tikriausiai linkime.

Su Dievu į darbą už Lietuvą!

Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Spalio 23). Nauja tvarka Lietuvoje. Dabartis (170), p. 1. [žiūrėta 2018-10-22] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23965&seqNr=1