1918 m. spalio 23 d. | Naujoji gripė arba išpaniškoji liga

Atskiras asmuo gali apsisaugoti ir tuom, kad neina į gripės ligonio kambarį, arba kiek galima negyvena su juo kartu. Turi saugotis įkvėpuoti ligonies kvapą ir nuo ligonies kosėjimo, kad nuo jo neužsikrėtus. Turi maudytis, mazgotis, plauti burną su vandendario superoxydu […].

Praeitos vasaros limpančią gripės ligą, kaip jau pirma buvo pastebėta, sekė kita limpanti liga. Ji šįkart neužpuolė taip staiga, kaip vasaroj ir susirgimų turbūt yra daug mažiaus, kaip pirmą kartą. Pavieniui žmogui sunku išsivaizdinti tos ligos išsiplatinimą. Gripė nepriklauso prie tų ligų, kurios reikia priduoti, ir ne kiekvienas privalo gydytojaus. Stambiai imant, būtų galima sakyti, kad vasaros metu buvo susirgę kokia trečdalis gyventojų, o dabar gal tiktai dešimta jų dalis.

Ir dabar ta liga praeina lengvai. Bet kadangi daug suserga, tai visgi yra didis skaitlius sergančių. Ir šįkart gripė reikalauja aukų. Prisidedant piktoms plaučių užsidegimo ligoms, būva ir mirimų. Todėl reikia pakelti klausimą, ar nėra įmonių, kuriomis galėtų nuo jos apsisaugoti atskiras asmuo ir bendruomenė. Mes neturime tam gerų ginklų. Mes nežinome, kaip ta liga atsiranda ir kaip ji persineša. Todėl negalime pastatyti apsigynimo įmonių, kaip pas šiltinę, dėmėtąją šiltinę, kolerą, kruvinąją, difteritą ir maliariją. Prityrimai liudija, kad sunku sveikatos įmonėmis nuo jos apsisaugoti. Mes nežinome tikrai, kaip ta liga persineša nuo vieno žmogaus ant kito. Vasaros metu ta liga susirgo fabrikuose daugybės žmonių; įmonė uždrausti visus didžius susirinkimus, sustabdyti viešą žmonių gyvenimą. Fabrikos, tramvajai ir traukiniai turėtų sustoti; kariuomenės pulkus reikėtų išardyti; mokyklas uždaryti. Tas būtų sunkiu daiktu ir tiktai iš dalies galimu. Bet atskiriems asmenims patartina, kiek galima vengti didžius žmonių būrius. Geriau eiti pėsčias, negu važiuoti tramvaju, taipo jau atkreipti domę į savo sveikatą, einant į teatrus, koncertus, kavines, smukles ir susirinkimus. Ar verta uždrausti pramogas, uždaryti mokyklas ir neleisti susirinkimų – tas privalo prigulėti nuo tos ligos išsiplatinimo. Reikėtų pirma sužinoti, kiek serga ir miršta, kad nusprendus, ar verta duoti tokie įsakymai; taigi būtų gerai priduoti skaičius susirgimų ir mirimų.

Atskiras asmuo gali apsisaugoti ir tuom, kad neina į gripės ligonio kambarį, arba kiek galima negyvena su juo kartu. Turi saugotis įkvėpuoti ligonies kvapą ir nuo ligonies kosėjimo, kad nuo jo neužsikrėtus. Turi maudytis, mazgotis, plauti burną su vandendario superoxydu (Hydrogen. Superoxyd) arba kalium hypermanganicum, sulig mūsų prityrimu ir praskiestu lysoformo skystimu (keletą lašų į stiklą vandens), kad nuplovus jau prilipusią ligą. Gripės ligonis turi nepriimti svečių ir šeimos narių, kurie su slauginimu neturi nieko bendro, laikyti nuo savęs atstu ypačiai vaikus.

Prie limpančių ligų šalia užkrečiamos medžiagos ir ligos diegų yra ir kita nežinoma sąlyga, [kuri] turi dar didžią reikšmę. Ypačiai pas gripės ligą nesuprantama, kodėl ta liga vienu laiku siaučia po visą pasaulį. Bandė tą ligos išsiplatinimą aiškinti tuo, kad tie, kurie ta liga kartą sirgę, ja daugiau neserga, kaip būva su tymais, skarlatina, kriokuliu ir raupais. Ir kad turi priaugti naujų žmonių, idant tai ligai būtų dirvos. Bet tas nusprendimas nėra teisingas, nes gripės liga atsiranda ne taisyklingais laikotarpiais, ja serga daug senų žmonių ir tie, kurie sirgo vasaroj, dabar vėl susirgę. Todėl tas, kuris kartą sirgęs gripe, neprivalo manyti, jog jis daugiau nesirgs.

Užsišaldymas nėra tiek kaltas gripės atsiradimo, kaip manoma. Tai nėra užsišaldymo liga, nors ji ant to išrodo. Bet užsišaldymas labai kenkia gripės ligoniui. Gripės ligonis būtinai turi gulti šilton lovon. Šilta lova, aspirinas (Acid-acitylos alicilicum), šilta arbata, kompresai ir šilti įvystymai – tai tinkami tai ligai vaistai. Geriau yra pasivadinti gydytoją. Atsikelti reikia tik tada, kada jau ligonis jaučiasi sveikas, drūtas. Kol dar kosulys ima, reikia gydytis. Nors ir mažai vaistų tėra gripės ligai, tačiau tinkamu slauginimu galima ją palengvinti.

Panevėžys. Karo ligoninė. 1916 m. (nuot. https://www.miestai.net/)


Šaltinis: Naujoji gripė arba išpaniškoji liga. (1918, Spalio 22). Dabartis (169), p. 3. [žiūrėta 2018-10-19] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23964&seqNr=3

0