1918 m. spalio 19 d. | Vėžys

Bet tankiai vietoje degtinės pardavinėja kitus nuodingus skystimus: denaturatą ir t.t. Kiek žmonių iš tos priežasties yra praradę akių šviesą, o daugelis ir gyvybę. O slaptas degtinės varymas vis eina platyn ir platyn.

Vėžys, kuris ėda mūsų visuomenę, tai yra slaptos degtinės varyklos. Nenoriu čionai kalbėti apie žalą, kiek pridirba degtinė žmogaus kūnui, apie tai yra kalbėta tūkstančius kartų taikos metu. Jeigu kas reikėtų pasakyti apie tai, tai tik tiek, kad jau taikos metu buvo draudžiama pardavinėti degtinę kitose vietose, kaip monopoliuose.
Bet degtinė, kurią pardavinėdavo monopoliuose, buvo gryna, filtruota, ir tuomet bent nebuvo pavojaus užsinuodinti. O dabar? Kas dabar ją išvalo nuo visokių nuodingų alėjų?

Slaptose degtinės varyklose degtinę varo per nešvarius skardinius vamzdžius, o tankiai dargi per varines, neišcinuotas, pažaliavusias nuo drėgnumo; o tos žalumos yra gana smarkūs nuodai. Bet tankiai vietoje degtinės pardavinėja kitus nuodingus skystimus: denaturatą ir t.t. Kiek žmonių iš tos priežasties yra praradę akių šviesą, o daugelis ir gyvybę. O slaptas degtinės varymas vis eina platyn ir platyn. Degtinės galima gauti nusipirkti kiekviename didesniame ar mažesniame miestelyj, kiekviename didesniame kaime; jei tik kokis žydas laiko krautuvėlę, ten galima gauti ir degtinės.

Bet sakiau, kad neturiu noro kalbėti apie žalą, kiek jos daro žmogaus organizmui, tik apie žalą, kiek jos daro slapta degtinės varykla ūkio žvilgsniu.

Jei mums dabar trūksta bulvių, tai ką bekalbėti apie duoną, kurios mažiausią trupinėlį brangina tūkstančiai žmonių. Eikvojimas tokiame laike javų degtinei yra nuodėmė, šaukianti į dangų atkeršyjimo. O tuo tarpu javus eikvojo ne dešimtimis, ne šimtais, bet tūkstančiais pūdų.

Slaptos degtinės varyklos ima už savo išdirbinius negirdėtas kainas; iš kitos pusės, moka už rugius tiek, kiek kas prašo. Tokiu būdu pakelia kainas taip, kad darbininkas žmogus negali išmokėti.

O tuo laiku žmonės perka degtinę, mokėdami už butelį po penkiolika rublių, nuodindami už savo pinigus save ir savo vaikus.
Ūkininkai parduoda rugius degtinės varytojams už baisias kainas, manydami gausią nusipirkti pas savo pažinstamą arba giminaitį, anas vėl parduoda ir taipo reikės visiems badą kęsti.

Tad laikas jau visai žmonijai susiprasti ir stoti į kovą už tą ligą. Nereikia pirkti degtinės, nereikia remti slaptą degtinęs varyklą. Dažinojus apie slaptą degtinės varyklą, reikia pranešti policijai. Tuomet tik negrės mums brangmečio pavojus – nereiks mokėti 12 rublių svarui duonos.

Tuomet tik nebus plėšimų ir vagysčių, tuomet tik bus santaika ir meilė žmonijoje.

Valdžia tatai seniai suprato ir kovoja su slaptom degtinės varykloms, bet reikia, kad žmonija susiprastų ir gelbėtų tėvynę nuo vėžio, kuris gali ją visą užkrėsti. Tad stokime visi į kovą su slaptomis degtinės varyklomis.

Šaltinis: Vėžys. (1918, Spalio 19). Dabartis (167), p. 3. [žiūrėta 2018-10-16] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23961&seqNr=3