1918 m. spalio 17 d. | Karaimai Vilniuje

Einant Vilniuje Jurgio gatve į vasarnamių priemiestį, Žvėryną, kairėn riogso panašus į mečetę butas rytiečių pavidalo, kurs labai skiriasi nuo visų kitų trobesių, medinių prakilniųjų rusų vasarnamių. Tai yra nedidi melstuvė; ant jos bonės viršaus yra pagrožinimas, kuris reiškia įstatymo lentelę.

Einant Vilniuje Jurgio gatve į vasarnamių priemiestį, Žvėryną, kairėn riogso panašus į mečetę butas rytiečių pavidalo, kurs labai skiriasi nuo visų kitų trobesių, medinių prakilniųjų rusų vasarnamių. Tai yra nedidi melstuvė; ant jos bonės viršaus yra pagrožinimas, kuris reiškia įstatymo lentelę. Šita melstuvė priguli žydų atskalūnams, kurie vadinasi karaimais. Jų Lietuvoje labai maža. Rusų vyriausybė jų nelaikė žydais, ir jiems buvo leista gyventi visur. Nes rusai persekiojo tiktai rytiečius žydus, o karaimų neskiria prie jų, kadangi karaimai yra kilę iš Krymo. Ten ir dabar dar daug jų tebegyvena. Karaimai yra atgabenti Vilniun drauge su belaisviais totoriais 14 metašimtyje, Vytauto laikais. Maža totorių nausėdija irgi Vilniuje tebėra užsilikusi dar nuo anų laikų. Vytautas daugumą tų totorių apgyvendino netoli Vilniaus, Naujuosiuose Trakuose.

Karaimų vardas yra kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „kra“, kuris reiškia bibliją. Anie atskalūnai yra atsiskyrę nuo žydų aštuntame metašimtyje. Jie savo tikybą teremia vien tiktai Šventuoju Raštu. Talmudo ir kitų vėliau išėjusių raštų jie nepripažįsta. Jie griežtai laikosi Šv. Rašto įsakymų. Anan ben Dovidas bei Saulius buvo šitos tikybos įkūrėjai. Lietuvoje tarpe žydų daugiau jų šalininkų neatsirado, kadangi Lietuvos, ypač Vilniaus rabinai buvo labai sugabūs ir labai mokyti; dargi visame pasaulyje jie buvo garsūs plačiomis savo žiniomis. Todėl karaimams su jais kovoti nesisekė. Ir karaimai, kaip ir visi Lietuvos žydai, verčiasi daugiausia prekyba. Karaimai turi didžių taboko fabrikų. Koheno taboko bei papirosų fabrikas Kijeve ir Barunšos fabrikas Vilniuje priguli taipgi karaimams. Juos laiko labai pasitikimais žmonėmis. Su kitais žydais jie gyvena taikoje, bet poron tesideda dažniausia tiktai su savo tikybos išpažintojais. Bet žydai jungtuves su karaimais pripažinsta tikromis. Jie kalba totoriškai arba rusiškai.


Šaltinis: Karaimai Vilniuje. (1918, Spalio 17). Dabartis (165), p. 3. [žiūrėta 2018-10-15] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23959&seqNr=3

2+