1918 m. spalio 16 d. | Liudas Noreika | Šalies sutvarkymo klausimas
Suorganizuoti šalies pajėgoms reikia tam tikro laiko. Tuo tarpu dėl to bendrosios taikos dalykas negali būti trukdomas. Jeigu kariaujančioms valstybėms pavyks laimingai pabaigti įžengiamosios taikos derybos, tai einant į tikrąsias taikos tarybas, okupacijos valdžiais teks, gal būti, gana greitai pasitraukti kaip iš kitų užimtųjų kraštų, taip ir iš Lietuvos.
Viename Vilsono atsakymo punkte į Vokietijos taikos pasiūlymą yra reikalaujama, kad vidurio valstybės, prieš darant karo paliaubas ir prieš pradedant taikos derybas, išeitų iš visų jų užimtųjų kraštų. Vokietijos vyriausybė savo ir savo sąjungininkų vardu, atsakydama į tą Vilsono reikaalvimą, kaip jau buvo laikraščiuose rašyta, sutiko išvesti kariuomenę iš visų užimtųjų kraštų ir nurodė, jog turėtų būti sudaryta tam tikra mišri kariaujančiųjų valstybių komisija, kuri nustatytų sąlygas ir būdus, kuriais vidurio valstybės galėtų išeiti ir išvesti savo kariuomenę iš jų užimtųjų kraštų.
Tos pradedamosios derybos, vedamos kol kas ne tiesioginiai, bet tarpininkaujant neutralinėms valstybėms, rodo, jog, jau randama pamato vesti toms daryboms toliau ir jau, gal būt, netrukus pradėti tikrosioms taikos taryboms. Jog tuo galima rimtai tikėti, rodo, tas taikos ūpas, kurs kas kartą stipriau reiškiasi ne tik vidurio, bet ir santarvininkų valstybėse, ypač Amerikoje, Anglijoje ir dalimi Italijoje.
Tačiau, kaip minėjome, prieš pradedant tikrąsias taikos derybas bei tarybas, turi būti įvykintos išaukšto reikalaujamosios joms vesti patiektinos sąlygos, būtent: Vokietija, kaip jau ji sutiko, turės išvesti savo kariuomenę iš visų jos užimtųjų žemių, vadinas ir iš Lietuvos.
Tam atvejui kai kurių šalių, kaip sakysim, Švedų spauda stato rimtą ir labai svarbų klausimą, kas tada bus su tais užimtaisiais kraštais: Igauniais, Latviais, Lenkais, Lietuva? Kas palaikys juose tvarką? Ar nepersimes ir į juos iš kaimybės Rusijos bolševizmas su visomis jo baisybėmis, skerdynėmis, deginimais, šaudymais ir visa netvarka?
Tie svarbūs klausimai vykusiai ir tiksliai išrišti pirmiausia ir ypač turi rūpėti mums, tų minimųjų kraštų gyventojams, tariant ir mums, Lietuvos piliečiams. Svetimoji spauda, ieškodama į tuos klausimus atsakymo, teisingai nurodo, jog tiksliausia būtų pavesti kaip tvarkos palaikymą, taip ir visu kitus reikalus pačioms toms šalims, kurias tie klausimai liečia. Tie kraštai, tarp jų ir Lietuva, patys pirmiausiai ir daugiausiai būdami suinteresuoti, kad juose būtų ir išsilaikytų tvarka, piliečių santarvė ir rimtis, geriausiai atras ir reikalingų tam dalykui priemonių. Tiktai, žinoma, reikia tam tikrų sąlygų, kad tai būtų galima tinkamai padaryti svarbiausia ir reikalingiausia iš jų, kad Lietuva ir visi kiti kraštai tuojau galėtų patys imti organizuoti savo pajėgas, reikalingas tvarkai palaikyti, kurios užtenkamai galėtų pakeisti ir atstoti vidurių valstybių tose šalyse tvarkos laikomąsias ir saugojamąsias pajėgas; prieš einant į taikos tarybas iš mūsų šalies išvestinąsias.
Ta prasme ima rišti šį klausimą Lenkuose. Ten, kaip skelbia paskutinios telegrafo spaudos žinios, visa šalies valdžia jau tikrai būsianti atiduota Lenkijos vyriausybei, kuri, karo meto aplinkybių jau nebevaržoma, galės tuojau imtis tvarkyti kaip šalies apsaugai reikiamą miliciją ar policiją, taip ir kariuomenę. Lygiai ta pat, ar vėliau, ar anksčiau turės būti padaryta ir Lietuvoje. Ir pas mus turi būti sudaryta vietinė šalies vyriausybė, kuri priimtų iį pasitrauksiančios okupacijos valdžios visą šalies valdžią ir jau pati galėtų tvarkyti visą šalies gyvenimą.
Bet tai ne vienos dienos darbas. Suorganizuoti šalies pajėgoms reikia tam tikro laiko. Tuo tarpu dėl to bendrosios taikos dalykas negali būti trukdomas. Jeigu kariaujančioms valstybėms pavyks laimingai pabaigti įžengiamosios taikos derybos, tai einant į tikrąsias taikos tarybas, okupacijos valdžiais teks, gal būti, gana greitai pasitraukti kaip iš kitų užimtųjų kraštų, taip ir iš Lietuvos. Sąlygas, kuriomis tai galėtų įvykti, pradžioje, gali būti, laikinas, kol pati šalis visa galės paimti į savo rankas, turėtų nustatyti jau pirm to sudarinytoji Lietuvos vyriausybė drauge su žadamąja įkurti okupacijos likvidacijos komisija.
L. Noreika.
Vokietijos kariai Antakalnyje prie kareivinių. Apie 1916 -1918 m. (nuot. https://www.miestai.net)
Šaltinis: Noreika, L (1918, Spalio 16). Šalies sutvarkymo klausimas. Lietuvos aidas 107 (155), p. 2. [žiūrėta 2018-08-13] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66570&seqNr=2