• 1918-10-12
  • Vilnius, Lietuva
#Laikmečio spalvos#Lietuva#Spauda

1918 m. spalio 12 d. | Lietuvių skaičius Vilniuje

Bažnyčia abiem yra bendra, todėl daugelis žmonių visai nė nenusimano, ar jie esą lietuviai, ar lenkai. Lietuvių tautiškasis judėjimas dar labai yra jaunutis ir todėl plačių sluoksnių visai dar nė negalėjo pasiekti.

Lenkai tvirtina, būk Vilniuje gyvena tiktai saujelė lietuvių, 98 % Vilniaus gyventojų nė nesupranta lietuvių kalbos. Į tai atsiliepia lietuvių laikraščiai, nurodydami, kad tokis tvirtinimas anaiptol netiesa. Statistikos žinios šitame klausime labai yra nepasitikimos, todėl sunku čia ir tikrasai stovis sužinoti. Kadangi po visą Lietuvą viešpatauja didis priešingumas tarp lietuvių ir lenkų, tai ir žmonių suskaitymuose labai daug priklausys nuo to, ar kame skaitė lietuvis, ar lenkas. Bažnyčia abiem yra bendra, todėl daugelis žmonių visai nė nenusimano, ar jie esą lietuviai, ar lenkai. Lietuvių tautiškasis judėjimas dar labai yra jaunutis ir todėl plačių sluoksnių visai dar nė negalėjo pasiekti. Visa tai reikia turėti omenyje, vertinant žmonių suskaitymų išgavas.

Anądien „Lietuvos Aidas“ paskelbė išgavas rusų suskaitymų nuo 1913 metų. Tąsyk sąjunga išgauti Vilniaus katalikų bažnyčiose prideramųjų teisių lietuvių kalbai – stengėsi susekti, kiek pavienėse parapijose gyvenama lietuvių. Bendrovė per savo pirmininką dr. Paškevičių kreipėsi į Vilniaus gubernatorių Veriovkiną, prašydama, kad teiktųsi susekti tikrąjį skaičių lietuvių. Gubernatorius policijos agentams įsakė žmones užrašinėti ir tikrai priduoti, kame kuris gimęs, ir kurios jis tautos. Vilniaus 11 parapijų suskaityta tąsyk 96 521 dūšia, šito skaičiaus 22 279 buvo lietuviai, vadinasi 23,08 % Vilniaus gyventojų buvo lietuviai. Kokios atmainos paskui įvyko karo metu, apie tai negalima tikrai spręsti.

Iš vienos M. Bilinsko knygos apie Vilnių iš 1835 m. „Aidas“ praneša štai ką: „Paėjimu Vilniaus gyventojai esti lietuviais, rusais, vokiečiais ir žydais. Kitų tautų gyventojų Vilniuje tiek maža, kad jie nė nesudaro atskirų grupių“. Tąsyk, pasak Bilinsko, Vilniaus gyventojų buvo 17 953 vyrų, 17 969 moterų, iš viso 35 922 dūšių. Šito skaičiaus 20 646 buvę žydų, gi 15 276 krikščionių. Pastarųjų buvo 711 dvasininkų, 6 658 bajorai, 718 valdininkų, 272 pirkliai ir 4 930 miestiečių, kurie be abejo tąsyk visi skaitėsi lietuviais. Bet šalia to vėl atsižvelgus į rusų valdžios gyventojų suskaitymus nuo 1897 metų, išeina, kad labai sunku yra ką nors tikro čia sužinoti kas link lietuvių skaičiaus Vilniuje, nes anais metais lietuviais tebuvo prisirašydinę ten tiktai 3 338 dūšių.

Šaltinis: Lietuvių skaičius Vilniuje. (1918, Spalio 12). Dabartis (161), p. 3. [žiūrėta 2018-10-10] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23955&seqNr=3

0