1918 m. spalio 10 d. | Lietuvių mokslo draugijos visuotinasis susirinkimas

Nuo 2 ligi 5 spalio dienos Vilniuje, Lietuvos Tarybos namo salėje Lietuvių Mokslo Draugija nulaikė visuotiną susirinkimą, kuriame dalyvavo viršaus per 200 draugijos narių. Pirmininkavo d-ras Jonas Basanavičius. Nuo karo pradžios tai buvo pirmas visuotinasis susirinkimas. Draugija per karą yra nemažai nukentėjusi. Draugija yra pasiskirsčiusi į skyrius visoms žinijos šakoms, idant taip geriau būtų galima aprėpti Lietuvos žiniją. Šių draugijos gyvenimo metų pradžioje draugija turėjo 689 narius, kurie karo metu išsisklaidė į visus kraštus taip, jog nebuvo galima susekti, kiek narių yra mirę. Kiek žinia, kaipo bėgliai Rusijoje yra mirę 8 nariai. Draugijos komisija pereitais draugijos metais nulaikė 11 posėdžių. Draugijos knygynas dovanomis ir pirkiniais yra gerokai padidėjęs. Knygų skaičius pakilo iki 16 737. Iš draugijos knygyno buvo pasiskolinta 328 tomai. Ir archyvan įėjo keletas svarbių dokumentų. Muziejaus rinkinių nedaug teprisidėjo. Draugijos komisija iš karo vyriausybės išgavo tinkamą namą, kuriame gavo vietos archyvas, knygynas ir muziejus. Be to draugijai sumažino mokesnius už namą. Iš draugijos nutarimų mes pranešame šituos: nors draugija teturi tiktai maža lėšų, tačiau tapo nutarta išleisti 8 „Lietuvių tautos“ sąsiuvinį. Daug pritarimo rado lietuvių studentų įnašas Vilniuje įsteigti lietuvių universitetą. Kitą įnašą pamatavo J. Vileišis, būtent įsteigti tautos namą. Šitas planas jau nebe naujas. Pirmiausias skatintojas įsteigti tautos namą buvo velionis piešikas M. Čiurlionis. Tapo nulaikyta rinkliava seniems paveikslams pirkti ir sušelpti neturtingiems teatro mokiniams. Pradžioje kitų metų draugija ketina sušaukti naują susirinkimą. Apie lietuviškus tematus buvo laikoma keletas pranešimų. D-ras Basanavičius laikė pranešimą apie „Akmens ir žalvario kultūros minėjimą dainose ir pasakose“. Ir gimnazijos direktorius Biržiška savo pranešimui medžiagą buvo pasiėmęs iš dainų. Jis kalbėjo apie „Prūsų lietuvių ir vokiečių romantikų darbus lietuvių dainų srityje“ ir prisiminė veikimą Nesselmanno, Ruigio, Rhėsos, Jordano, Herderio, Lessingio ir Goethės. Kunigas d-ras Rainys kalbėjo apie fiziologijos ir pedagogikos klausimus, A. Janulaitis apie „Raudonieji ir baltieji 1863 metų sukilime“. P. Klimas pranešė apie „Senąją lietuvių tikybą“, o Vytautas Bičiūnas apie „Etnografinės Lietuvos ribas nuo senų laikų ligi dabar“. Ypatingai paskutiniu du pranešimu atkreipė į save klausytojų domę. Ir komisijų posėdžiuose buvo teikiama darbų iš visų sričių. Gydytojų, farmaceutų ir gamtininkų komisija nutarė remti Lietuvos Tarybos „Sveikatos“ skyriaus darbus ir įsteigti Lietuvos gydytojų draugiją, kuri privalės susinešti su Lietuvos Tarybos sveikatos komisija. Tuo tikslu sveikatos komisija privalanti kuo veikiau sušaukti visų Lietuvoje veikiančiųjų gydytojų susirinkimą. Teisininkų komisija posėdžius tęsė vieną dieną ilgiau, taipo jau kalbininkai, kurie tarėsi apie leidimą kalbos vadovėlių. Pagaliaus buvo reikalaujama sudaryti ypatingą komisiją gamtos tyrinėjimui, ūkiui ir statistikai. Posėdžiai parodė, jog draugijos nariai rūpinasi visomis mokslo šakomis.

Lietuvių mokslo draugijos visuotinio susirinkimo dalyviai, 1918 m. (nuot. http://www.baltai.lt/?p=7878)

Šaltinis: Lietuvių mokslo draugijos visuotinasis susirinkimas. (1918, Spalio 11). Dabartis (160), p. 3. [žiūrėta 2018-10-04] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23954&seqNr=3