1918 m. rugsėjo 6 d. | Wilhelm Kahmann | Lietuviai ir lietuvių prekyba

[…] susidarius savarankiam pirklių lietuvių luomui, sustiprės drauge ir vadinamasis vidurinis tautos luomas, kuris visose valdijose, kaip prirodo istorija, yra stipriausiai rėmęs tautinę mintį ir valdijinę sąmonę.

Mūsų straipsniui „Dabarties“ numeryje 124 apie Lietuvos prekybą pritarė daugelis. Čia buvo nurodyta į tai, kad iš Vokietijos prekės Lietuvon eidavo aplink per Varšavą. Šitas priklausymas nuo Varšavos Lietuvai buvo tikras apsunkinimas, viena, kad per tatai prekės brango, antra, ūkinė priklausomybė Lietuvos nuo Varšavos politikos žvilgsniu buvo pavojinga. Bet ligi karo pradžios taip buvo, ir maža tebuvo galima jie atmainyti. Karo metu padėjimas pasitaisė, ir dar tiesioginis susinešimas su Vokietija išaugo savaime. Per tat pasitaisė ir politikinis Lietuvos taikius su Vokietija. Dar kartą tatai priminę, mes kreipiamės į Lietuvos pirklius. Bet gailu, kad čia matome, jog patys lietuviai prekyboje visai mažai tedalyvauja, beveik galima sakyti: jie visai nedalyvauja. Lietuvos prekyba vyriausia užsiima žydai. Ar taip ir turi būti? Ar ateityje tatai taip turės likti, kaip yra dabar?

Visų pirmiausia reikia pabrėžti, jog tatai yra visai nesveikas padėjimas, jei tokia svarbi tautos ūkio šaka, kokia yra prekyba, beveik visa yra svetimų, ne lietuvių, rankose. Dar būtų galima tenkintis su tokiu padėjimu, jeigu tie svetimi pirkliai savo darbą būtų dirbę visus patenkinančiu būdu ir sąžiningai. Bet to negalima sakyti; anaiptol, yra daugel tokių daiktų, dėlei kurių reikia skųstis ligi šiol buvusiais Lietuvos prekybos atstovais – žydais. Nėra reikalo čionai dėti ilgo sąrašo tokių skundų, nes ir be to kiekvienam aišku, jog ateityje ir lietuviai daugiau privalės dalyvauti prekyboje.

Tiesa, kad krikščionys nelabai mėgsta verstis prekyba, dargi dažnai galima pastebėti, jog, ypatingai katalikai, tiesiog kratosi nuo prekybos. Mat visas pirklio veikimas išrodo lyg neaiškus, lyg kokia pagunda nusukti ir prigauti. Nors prekyboje to neprivalo būti, tačiau krikščionis, o ypatingai katalikas, labiau mėgsta „garbingą“ užsiėmimą. Bet šitokis samprotavimas reikia mesti į šalį, nes dabartinis manymas apie prekybą yra pragaištingas prietaras, kuris, tiesa, kai kur turėjo pagrindo čionykščiuose sąlygose. Nereikia bijotis, jog teisingai ir sąžiningai pirkliaujant nebus galima kiek reikia uždirbti. Anaiptol, tikras teisingumas visados yra tikriausias uždarbio ir praturtėjimo pamatas. Reikia, pavyzdžiui, įsižiūrėti į vokiečių prekybą, kurią niekas neperviršija nė teisingumu, nė prekių gerumu. Todėl vokiečiai ir buvo pradėję stumti anglus iš pasaulio prekybos ir veikiai būtų užėmę pirmą vietą.

Tai kodėl lietuviai gaišuoja, kodėl nesistengia dalyvauti prekyboje? Gal jie laiko save per silpnais ir nesugebančiais lenktyniuoti pirklyboje su suktais ir įgudusiais žydais? Tuo tarpu berods lietuviams dar trūksta prityrimo. Bet reikia bent pamėginti. „Pradžia darbą gaišina“, sako patarlė. Lietuviams turėtų būti jų garbės priederme remti pirklį savo tautietį, nors pradžioje pirkti iš lietuvio būtų rasit ir nevisai taip gera, kaip iš žydo. Ilgainiui tokis elgesys vaduojasi, nes lietuvis pirklys stengsis savo žmogui patarnauti sąžiningiau, švariau, greičiau ir pigiau, negu kitatautis. Kada kataliko prekyba jau kiek sutvirtėjusi, tada visuomet pas jį geriau bus pirkti, negu iš žydo. Ūkio žvilgsniu susitvėrimas stipraus smulkių bei stambių pirklių lietuvių luomo ne menkesnis daiktas visuomenei, kaip įsikūrimas vartotojų draugijos. Nelengvas tasai užsiėmimas, bet galimas, ypač stipriai paremiant vyresnybei. O paprašius vyresnybė niekuomet neatsisakytų padėti.

Ir politikos atžvilgiu šitas dalykas labai svarbus. Nes, susidarius savarankiam pirklių lietuvių luomui, sustiprės drauge ir vadinamasis vidurinis tautos luomas, kuris visose valdijose, kaip prirodo istorija, yra stipriausiai rėmęs tautinę mintį ir valdijinę sąmonę. Taigi čia atsiskleidžia nauja sritis praktikos darbui, kuris tuo tarpu yra reikalingesnis, negu siūlinėjimas ministerių vietų ir karalių sostų.

Šilutės turgaus aikštė, XX a. pradžia (nuot. http://silute.lelb.eu/?p=217)

Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais, apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.

Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Rugsėjo 6). Lietuviai ir lietuvių pirklyba. Dabartis (130), p. 1-2. [žiūrėta 2018-07-28] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23935&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23935&seqNr=2