1918 m. rugsėjo 21 d. | Wilhelm Kahmann | Darbininkų klausimas Lietuvoje

Lietuvoje darbininkų klausimas visai ne tokis, kaip didžiose Europos pramonės valdijose. Didžios pramonės Lietuvoje dar nėra ir taip veikiai nebus, kurioje darbininkai susispiečia tokiomis miniomis, kurios visuomenės gyvenime pagalios lošia didelę, jei ne didžiausią rolę.

Lietuvoje darbininkų klausimas visai ne tokis, kaip didžiose Europos pramonės valdijose. Didžios pramonės Lietuvoje dar nėra ir taip veikiai nebus, kurioje darbininkai susispiečia tokiomis miniomis, kurios visuomenės gyvenime pagalios lošia didelę, jei ne didžiausią rolę. Mažesnėje pramonėje, kurios čion taipgi nedaug tėra, iš viso imant nedirba tokių darbininkų, kuriuos galima būtų vadinti proletarais-žmonėmis, neturinčiais turtų, „ką pasikasa, tą ir pasilesa“. Atmetus Vilnių ir Kauną, kame, be to, ypatingai Kaune, padėjimas irgi neblogas, dauguma darbininkų turi savo namelius ir sodnelius. Lietuvos darbininkas net miestuose turi užtikrintą butą, jo darželis jam be to užtikrina šiokį tokį užlaikymo pamatą. Čia tai matome pagrindinį skirtumą darbininkų būvio Lietuvoj ir kitose industrijos žemėse. Vokietijoje, kaip žinome, aiškiai supratus darbininkų būvio svarbą, labai stengiamasi išrišti darbininkų buto klausimą.

Bet vis reikia apžvelgti ir pasirūpinti ir Lietuvos darbininkų luomu, ypatingai dėl to, kad tai nauja valdija. Pražydęs ūkio gyvenimas padaugins ne vien darbininkų ir juos sukels atskirosna vietosna; jo įtaka palies darbo bei gyvenimo sąlygas. Paviršium žvelgiant, laukų darbininkų gyvenimas nekiek teatsimainys, bet miestelėnų darbininkų atsimainys. Jei ir visados bus daug uždarbio, o gyvenimo sąlygos bus geros – sugyvenimo taikius vis neišliks be keblumų. Visa ko negalint patenkinti pilnai, tarp darbininkų atsiras ypatingo ūpo, noras lygybės ir pasistengimo ir troškimo tatai įvykinti. Taipo tat ir atsiras darbininkų judėjimas, darbininkų klausimas.

Bet tas judėjimas jau iš anksto reikės kreipti į tikrąsias vėžes, idant jis nevirstų pavojumi visuomenei ir patiems darbininkams. Dėl to valdija darbininkų ir gyvenimo sąlygas privalo pataisyti tiek, kad neatsirastų priežasties nesitenkinti valdijos bei visuomenės tvarka. Į čia priguli sutartys apie darbo ilgį, apie algos didumą, įstatymai apie taikių tarp darbininkų ir darbo davėjų. Gyvenimo sąlygos galima pataisyti, įkuriant sveikų ir gražių gyvenimui triobų, atpiginant maistą ir t.t. Tvarkant socialį padėjimą Lietuvoje, reikės apsirinkti pavyzdžiu Vokietijos socialinius įstatymus. Jie įvesti bus kur kas lengviau už tai, kad jie naujai gimstančiam darbininkų luomui bus galima dėti jau lopšin.

Tieka jau svarbu betgi pasirūpinti ir darbininkų dvasios reikalais. Kad darbininkų yra nepasitenkinusių tatai dažnai kyla iš to, kad jie yra negana išsilavinę ir apsišvietę, ir nepermano gerai, kaip visa tat yra susipynę, kame jie sukasi. Per tat juose atsiranda įvairių pažvalgų ir teorijų, kaip tai yra bolševizme ir klaidingame supratime apie demokratiją. Išėjus mokyklą, reikės lankyti visokie pamokų kursai, idant susipažinus su svarbiausiais politikos, ūkio ir kultūros klausimais. Reikės išlaikyti tikrasis supratimas apie bažnyčią, valdiją ir šeimyninį gyvenimą, apie grožę ir dorą.

Tai yra dalimi užduotis valdijos, bažnyčios, šviesuomenės ir pačių darbininkų. To praktikos darbo pradžia pasirodo draugijų steigime Kauno apylinkės srityje. Pirmininkaujant kokiam dvasininkui, tos draugijos stengiasi elti medžiaginį ir dvasinį savo narių padėjimą. Tatai labai svarbu. Bet tos draugijos teapima tiktai labai mažą darbininkų dalį – katalikus lietuvius. Paskui reikės pasistengti į draugijas sutraukti visus darbininkus, ir lenkus su žydais. Tas klausimas išrišti nebus lengva, bet reikės bandyti, kad išlaikius sveiką socialinį padėjimą, kuris yra tvirčiausias valdijos gyvavimo šulas, paremti bažnyčiai, valdijai ir visuomenės gyvenimui ir grumti priešingai srovei. Tereikia tiktai nurodyti į didį bolševizmo pavojų su nuosavybės pašalinimo teorija ir priešingumą tikybai, kad atkreipus lietuvių domą į darbininkų klausimą, kuriame glūdi viso pavojaus diegai.

Darbininkų klausimui išrišti praktikoje dera imti pavyzdžiai iš Vokietijos valdijinių ir jos katalikiškųjų organizacijų; tik ta organizacija reikia pritaikyti prie vietinių aplinkenybių. Teorijos čia nepakanka. Tautos išrinktieji privalo tatai vykinti su patvarumu ir pasiaukojimu praktikoje menkesniųjų labui ir palaimai. Tie darbai tautai ir žemei užsimokės.

Fabriko darbininkai, 1915 m.

Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais, apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.

Šaltinis: Kahmann, W. (1918, Rugsėjo 21). Darbininkų klausimas Lietuvoje. Dabartis (143), p. 1-2. [žiūrėta 2018-08-03] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23924&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23924&seqNr=2