1918 m. rugsėjo 1 d. | Laivininkystės klausimai Lietuvoje

Nemunas – tai svarbiausioji Lietuvos upė. Jis apšviečia savo upelėmis beveik visą Lietuvą. Nemuno sistema atneš didelę naudą Lietuvai, jeigu tik bus atpatinkamai atverta ir išnaudota laivininkystės tikslams.

Susitveriant Lietuvos savistoviai valstijai, kuri su Vokietija turėtų susitarti kariuomeniškoje, ekonominėje ir ypač susinešimo srityje, iškyla aikštėn visa eilė problemų, kuriose dalyvauja visa vakarinė šalis, ypač Rytprūsija, taip vadinama Prūsų Lietuva. Jau dabar įnešta eilė projektų ir planų, labiausiai laivininkystės klausimuose.
Lietuvai išauga dviguba pareiga komunikacinės politikos žvilgsniu. Ji privalės ūkio produktus, kuriuos galima daug aukščiau pakelti, išgabent užsienin patogiausiu ir pigiausiu keliu. Ypač reikia priskaityti malkas, javus ir pašarus. Už eksportus ji privalės parsigabenti industrijos gaminių, kurių jai trūksta ir negali pasidirbti. Antra vertus, Lietuva bus tarpininkė, peržengiama sritis susisiekime tarp Vokietijos ir vakarinės Rusijos, ypač Ukrainos. Kad pilnai ištesėjus ir išrišus šitie dvi užduotis, Lietuvoje reikės net būtinai pataisyti ir tinkamai paplatinti savo vandenų kelius.

Berods jau egzistuoja geras gamtinis upių rezginys, kuris iš dalies jau atvertas ir priruoštas laivininkystei. Jau pradėti vyriausios kanalizacijos ir reguliacijos darbai. Bet to darbo toli neužtenka ateities pareigoms. Vandens keliai turės išduoti nesulyginant didesnių išgavų. Pirmiausiai reikia atkreipti atidos į dvi vyriausias upes: Dauguvą ir Nemuną. Dauguva vienok turi mažą reikšmę Lietuvai, vis vien kokias ribas nutęs būsimoje valstybėje, ji pasiliks tiktai paribinė upė, kuri galbūt nežymiai palies Lietuvos sritį. Nemunas – tai svarbiausioji Lietuvos upė. Jis apšviečia savo upelėmis beveik visą Lietuvą. Nemuno sistema atneš didelę naudą Lietuvai, jeigu tik bus atpatinkamai atverta ir išnaudota laivininkystės tikslams. Nemunas jau dabar sujungtas su vyriausiomis Ukrainos upėmis: Dniepru ir Pripete. Nuo Šaros upės tekančios Nemunan yra perkasas ligi Jasloldės upės, tai yra Oginskio kanalas. Taigi jau prakirstas kelias iš Nemuno į Pripetę ir Dnieprą, ir jau sutvarkyta susinešimo sąlyga su Ukraina. Tas darbas yra vien tiek „diegu“ būsimajam klausimui; rusų laikais nieks nesirūpino išvalyti, praplatinti ir tinkamai išnaudoti vandens kelius arba pritaikyti senųjų perkasų ir upių takus prie moderniškų reikmenų. Nemunu vien tik plaukiodavo troptų arba važiuodavo lengvais laiveliais. Pačiame žemutiniame Nemune trūksta reguliacijos; nuo Kauno ligi sienos jo gilumas nevienodas, iš viso jis jau seklus; upės takas metasi šen ten, smėlio salutės beveik visur kyščioja iš po vandenio ir žinoma apsunkina laivininkystę, taigi ir prisieina naudotis mažesniais laivais ir važmalaiviais.

Garlaivio kelionė Nemunu. Kaunas, 1918 m. (nuot. http://www.akpool.co.uk/)


Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais, apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.


Šaltinis: Laivininkystės klausimai Lietuvoje. (1918, Rugsėjo 1). Dabartis (126), p. 3. [žiūrėta 2018-07-22] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23913&seqNr=3

3+