1918 m. liepos 13 d. | Pramonė Lietuvoje
Daugiausia darbininkų, turbūt, turėjo vokiečio Tillmannso fabrikas Kaune.
Pastaroji rusų pramonės statistika, kurią buvo suruošę pramonės bei prekybos reikalams, yra kilusi iš 1908 metų gaminimo išdavimų. Bet šita statistika nelabai pasitikima ir ne tikrai atvaizdina to laiko pramonės stovį. Taipo pat ir neseniai paskelbtosios žinios apie pašaukimus Lietuvoje, paremtosios šita statistika, negalėjo būti visiškai tikros. Nes Rusija suskaitymuose truks vienodumo. Vienas valdžios skyrius prižiūri fabrikų reikalus, kitas šiaip pramonės ir dar kitas naminės pramonės šakas. Šita pastaroji pramonė buvo pavesta ūkio reikalų ministerijai, amatai prigulėjo vidaus reikalų ministerijai, fabrikos buvo po finansų ministerija. Apie kasyklas privalėjo pranešti „Mokytasis kasyklų komitetas“. Prie grupos „šiaip audinių pramonė“ ir mišrių medžiagų apdirbimo rusai skaitė juostų, šydų, kaurų, linoleumo, skrybėlių, lietaskėčių, sagučių ir žaislelių pramonę dargi chemines plautuves ir dažyklas. Ir šiaip rusų pramonės statistika vartojo kitokį skaitymą, negu paprastai esti vartojama.
Pasak anos statistikos Kauno gubernijoje buvo viena medvilnių fabrika, kurioje dirbo 7 darbininkai, Gardine buvo 5 fabrikai šios rūšies. Vilnų pramonės įstaigų Kauno gubernijose buvo 3 mažesnės, iš viso su 11 darbininkų, viena su 13 ir viena su 24 darbininkais. Vilniaus gubernija turėjo keturias vilnų pramonės įstaigas, iš viso su 124 darbininkais; o Gardino gubernija tuo atžvilgiu buvo priešakyje, nes čia priskaitė 252 vilnų fabrikas, kuriose dirbo 9052 darbininkai. Taigi sulig anos statistikos iš visų Lietuvos gubernijų Gardino pramonė buvo labiausiai išsiplėtojusi. Kauno gubernijoje metalams apdirbti buvo trys mažos dirbtuvės, su 30 darbininkų iš viso, dvi vidutinės su 369 darbininkais ir trys didžiulės fabrikos, kame dirbo 500, 9001 ir 1238 darbininkai. Vadinasi, iš viso buvo 8 dirbtuvės su 3128 darbininkais. Vilnius turėjo 17 nedidžių metalų dirbtuvių su 1130 darbininkų iš viso, Gardinas 24 dirbtuves su 617, o Suvalkai 6 dirbtuves su 126 darbininkais iš viso. Vadinasi, Kaunas čia toli perviršijo kitas gubernijas. Daugiausia darbininkų, turbūt, turėjo vokiečio Tillmannso fabrikas Kaune.
Po grupe „valgomų daiktų pramonė“ buvo suprantama labai įvairių daiktų. Šitos grupės Kaune buvo 63 įstaigos su 1040 darbininkų, Vilniuje 47 įstaigos su 1655 darbininkais, Gardine bei Suvalkuose buvo priskaityta 65 fabrikos su 2014 bei 40 fabrikų su 436 darbininkais arba darbininkėmis. Medžio pramonėje Vilnius ėjo priešakyje. Ten buvo priskaityta 37 dirbtuvės su 1491 darbininkų. Ir akmens bei žemės pramonėje Vilnius – su 32 dirbtuvėm ir 2942 darbininkais – stovėjo priešakyje visų.

Tilmanso viniu fabrikas Kuhlewindtas, 1915 – 1918 m. (https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/miest%C5%B3-architekt%C5%ABros-raida/5846-kau-kauno-pramon%C4%97s-paveldas)
Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais, apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.
Šaltinis: Pramonė Lietuvoje. (1918, Liepos 13). Dabartis (84), p. 3. [žiūrėta 2018-06-21] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23805&seqNr=3