1918 m. lapkričio 9 d. | Lietuvos valstybės valdžios belaukiant

Valstybės Tarybos Prezidiumas, susidedąs iš prezidento ir dviejų vice-prezidentų, kuriam Valstybės Taryba yra pavedus sudaryti Lietuvos vyriausybę.jau pakvietė prof. A. Valdemarą sudaryti ministerių kabinetą, kuris turi Lietuvos Valstybę tvarkyti. Jis dabar tariasi su įvairiais žmonėmis, partijomis ir grupėmis, iš kurių ketinama, pasirinti tinkamų šiam darbui žmonių. Pasitarimai, kaip sužinojome, eina labai greitai ir tikimąsi, kad už dviejų-trijų dienų bus ministeriai parinkti ir V. Tarybos Prezidiumo patvirtinti. Kas iš tikrų Lietuvos piliečių, kurie trokšta savo kraštui laisvės ir savarankiško plėtojimosi, nesidžiaugia šios valandos sulaukęs!

Juk nuo šios dienos Lietuvos valstybė vėl atgimsta ir savo gyvybę ima reikšti. Tas, kas dar vakar mums rodėsi tolimu idealu, šiandien jau tampa faktu. Juk mes patys sudarome savo valdžią, patys tvarkysime savo kraštą. Bet drauge su džiaugsmu kyla prieš mus tos visos sunkenybės, kurias turės mūsų vyriausybė pakelti. Mūsų kraštas per 100 metų buvo svetimųjų tvarkomas. Visa rusų valdžios domė buvo atkreipta į tai, kad tik nuslopinus mus, kad tik greičiau nutautinus mus. Visos valstybės įstaigos nebuvo taikomos prie žmonių reikalų, ne valdžia žmonėms tarnavo, bet žmonės valdžiai turėjo vergauti.

Rusų valdžiai iš mūsų krašto išsikėlus, pridygo po visą Lietuvą visokių įstaigų, kurios taip pat turėjo karo tikslams, neg vietos gyventojams tarnauti.

Ekonominis Lietuvos plėtojimas karo žiaurių sąlygų buvo visai sustabdytas. Prekyba ir pramonė dingo, ūkis galutinai suiro,o žmonės dejuoja po sunkia našta, laukdami geresnių gyvenimo sąlygų.

Laukia nekantriai rekvizicijų panaikinimo, laukia tinkamų ūkiui pakelti priemonių.

Po visą kraštą vargina sodžiaus gyventojus banditų gaujos, kurios dienos vidury užpuola ramius gyventojus, grobia, kas dar yra jiems likę, o miestuose, susispietę kitokios rūšies būriai, tykoja pačią Lietuvą užpulti ir jos nepriklausomybę Varšuvai parduoti už išsvajotąsias laukiamas privilegijas. Reikia nuo jų gintis visomis priemonėmis, reikia greičiausiai organizuotis.

Reikia suorganizuoti visos pajėgos ir pritraukti mūsų visuomenė prie plataus veikimo.Valdžia viena, vieni ministeriai krašto nesutvarkys, jei patys žmonės neparems jų sumanymų. Taigi dabar atėjo kaip tik ta valanda, kada tėvynė laukia iš savo sūnų darbo, energijos ir pasišventimo. Pirmieji ledai pralaužus, jau kitiems lengviau bus tą darbą varyti.

Bet mes iškeldami šias sunkenybes, kurių mūsų valdžiai nestigs pirmieji žingsniai žengiant, nenorime manyti ir nemanome, kad mūsų piliečiai savo pareigų neišpildys. Anaiptol. Mes, kaip tik šventai tikime, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, tiek ilgai laukęs šios valandos, tiek ilgėjęsis, dabar atneš ant tėvynės aukuro savo visas pajėgas. O jeigu taip, tai nėra abejonių, kad mes sudarysime tvarką savo krašte, pastatysime valstybę, kurioje visiems piliečiams, nežiūrint tikybos ir tautos, bus jauku ir malonu gyventi, kur kiekvienam bus patikrintos jo piliečio teisės, bet kurioje bus reikalaujama piliečio pareigų atlikimo.

Mes tikimės, kad mūsų valdžia sugebės išvesti mūsų kraštą iš tos ekonominės suirutės ir sugebės apsaugoti nuo gresiančios anarchijos.

M. M.

Vilnius. 1918 m. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Lietuvos valstybės valdžios belaukiant (1918, Lapkričio 9). Lietuvos aidas 127 (175), p. 2. [žiūrėta 2018-10-05] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66543&seqNr=2