1918 m. lapkričio 8 d. | Tarybos nutarimai

Pagalios vien balsu tapo priimta šitokia rezoliucija:
„Nevykins Valdijos Tarybos nutarimo nuo liepos 11 dienos hercogą Urachą kviesti Lietuvon karaliauti. Galutinai nuspręsti šitą klausimą palieka steigiamajam seimui“.

Lietuvos Taryba savo posėdžiuose spalių m. 31 d. ir lapkričio m. 1 ir 2 dieną – posėdžiai dalinai truko iki vakaro – yra nutarusi keletą svarbių daiktų. Pastebime, jog Tarybos posėdžiai ne vieši, pranešimus apie juos suteikia Tarybos žinių vieta, kuri praneša visuomenei apie Tarybos darbus. Posėdžiuose pirmininkavo pirmininkas Smetona ir pavaduotojai Šaulys su Staugaičiu.
Sugrįžęs iš Berlyno kunigas d-ras Purickis pranešė, kaip jis yra atlikęs savo uždavinį, o paskui kalbėjo apie Vokietijos komisorių Lietuvai, apie Jo prakilnybę Zimmerle, ir jo uždavinius. Jisai pranešė taipojau apie derybas su Vokietijos vyriausybe liautis darius rekvizicijas ir kiršti miškus Lietuvoje. Santarvininkai esą prielankūs įkūrimui savarankės Lietuvos. Paskui jisai užsiminė ir apie kitus svarbius Lietuvai klausimus. Dėl jo pranešimų kilo klausimų ir diskusijų. Pagalios vien balsu tapo priimta šitokia rezoliucija:
„Nevykins Valdijos Tarybos nutarimo nuo liepos 11 dienos hercogą Urachą kviesti Lietuvon karaliauti. Galutinai nuspręsti šitą klausimą palieka steigiamajam seimui“.

Vokietijos kancleriui nuleido telegramą, kad sustabdytų rekvizicijas dar neatvykus komisoriui Zimmerle, kuris šitą klausimą privalėsiąs sutvarkyti drauge su Taryba.

Vakaro posėdyje spalių m. 4 d. išrinko ministerių pirmininką. Kaip jau pranešta, tapo išrinktas profesorius Voldemaras, kurio tuo laiku nebuvo Vilniuje. Jisai buvo iškeliavęs Berlynan ir Šveicijon.

Profesorius Voldemaras paskutiniu laiku gyveno Vokietijoje, seniau jis gyveno Petrapilėje ir kurį laiką Ukrainoje. Dabar jisai buvo Tarybos atstovas prie Vokietijos vyriausybės Berlyne.
Plačiausiai apsvarstė pamatinius laikinosios konstitucijos įstatymus, kuriuos galutinai nutarė vakariniame posėdyje lapkričio 2 d. Spalių m. 31 d. Taryba posėdžius pertraukė, todėl frakcijos galėjo nulaikyti atskirų pasitarimų. Prieš pradedant pasitarimus spalių m. 31 paskaitė susirašinėjmą su trimis Tarybos nariais: Biržiška, Kairiu ir Narotavičium, kurie nenorėjo dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Šilingas pranešė komisijos vardu, kuriai buvo pavesta prirengti įstatymų sumanymas. Vyriausia svarstė šit ką: reikia pabrėžti, jog yra ketinama sudaryti savagalės vyriausybės organas, kurio priedermėms atlikti, kol nesusidarys savagalė vyriausybė, tampa pavesta Tarybos prezidiumui, kaip tatai yra patarusi santarvininkų frakcija.

Socialistų liaudininkų ir nepriklausomųjų frakcijos patarė laikinoje konstitucijoje savagalio organo neminėti ir nesakyti, jog šito organo priedermes laikinai atlieka Tarybos prezidiumas. Paskutinę nuomonę parėmė ir Tarybos prezidiumas. Paskutinę nuomonę parėmė ir Tarybos prezidiumas ir Tarybos narių dauguma, būtent pažangieji tautininkai ir krikščionys demokratai. Paskui svarstė pamatinius laikinosios konstitucijos įstatymus. M. Yčas patarė į pamatinius konstitucijos įstatymus įterpti skirsnį, kuris paliestų steigiamojo seimo sušaukimo klausimą. Šitam sumanymui apdirbti išrinko 5 asmenų komisiją, būtent: kunigą kanauninką Šaulį (krikš. demokr.), P. Klimą (neprikl.), St. Šilingą (santara.), K. Bizauską (krikš. demokr.) ir M. Yčą (pažang. tautininką). Vakariniame posėdyje spalių m. 31 d. buvo antras to įnešimo svarstymas, o lapkričio 2 d. apsvarstė trečiu kartu ir priėmė visi vienu balsu. Tarybos pranešime tiktai dar nėra pasakyta kokiais pamatais įvyko nutarimas.

Šaltinis: Tarybos nutarimai. (1918, Lapkričio 8). Dabartis (184), p. 1. [žiūrėta 2018-11-07] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23808&seqNr=1