1918 m. lapkričio 7 d. | Didžiausias pavojus

Lietuvon bolševikai yra atgabenę daug pinigų ir juos suvartoja sukurstyti gyventojams ir paskatinti sukilimams, plėšimams ir naikinimams. Geriausiai bolševistų pavojingumą ir nelemtą jų pobūdį parodo šitos žinios.

Pasaulio karas jau eina galop. Jis užsibaigs ne vienu kariuomenės nusvėrimu. Jį užbaigs ne susitarimas, kuris remsis teisės pagrindais. Jis užsibaigs iširus vienai kare dalyvavusiųjų tautų daliai savo viduje ir pagedus jos dirgsniams. Jei vidurio valdijų sąjunga būtų likusi vienybėje ir patvaroje, santarvininkų kariuomenė nebūtų taip įsigalėjusi. Ji būtų privalėjusi taikytis teisės taika. Bet bulgaruose, dabar ir austruose-madjaruose iširus vienybei, iširo ir tvarka, vadinasi, jų galvas apsuko bolševizmo idėjos. Todėl tad jos ir priėjo baisų galą.

Taigi yra tikras daiktas, jog idėja sugeba sulaužyti atsiginamąsias milijonų jėgas ir jas stumti į skurdą. Iš to matyti, kokis tai yra baisus pavojus.

Tačiau klystume, jei bolševizmą laikytume tik Rusijos partijų srovės apsireiškimu. Juk rusai beveik visi yra sodiečiai. Bolševizmas tarp jų nebūtų taip įsigalėjęs ir nebūtų ištisus metus išviešpatavęs didžiojoj Rusijoj. Bet bolševizmas – tai tarptautinė šio pasaulio dvasios srovė; iš rusų jis tegavo tik savo vardą. Bolševizmo dvasios yra dvi rūšys: socialiniai mokslai ir griežti karo skurdo sukelti minios pasistengimai pasiekti taiką. Bolševizmo dabartinė srovė apsireiškia tuo, jog minia griežtai reikalauja taikos; mat, ji apsikrėtusi politikiniu socializmu, kurio stačiausiasis tikslas – tai įgyti galybę ir sukurstyti socialę revoliuciją pasaulyje. Bolševizmas – tai revoliucijoninis pacifizmas, kuriam politikinė revoliucija – tai tiktai priemonė užbaigti karui, o šitos užbaigos tikslas tai socialė revoliucija.

Taigi bolševikas – tai tik griežtas revoliucionierius taikos idėjos vykintojas; gi revoliucionierius, kuris karą stengiasi numalšinti trenksmais ir naikinimu reikalingiausių savo valdijos gyvybės sąlygų, nors jis praloštų karą bei sugriūtų jo paties valdija. Galutinasis socializmo idėjos įvykinimas šiame kare bolševizmui tėra tik antraeilis tikslas. Tačiau ir tat jis mėgina pasiekti perversmais, teroru ir proletarų diktatūra.

Tokiu būdu bolševizmas Rusiją yra įstūmęs bedugnėn, iš kurios jai ligi šiol dar nepavyko išsigauti. Dabar bolševizmas į tokią pat pražūtį stumia ir Austriją-Madjariją. Kokių vargų tenai iškils gyventojams, to dar negalima užmatyti. Ir Vokietijoje bolševizmas dirba išsijuosęs ir platina savo idėjas. Kiekvienas išmintingas žmogus, kuris mato toliau ir linki žmonėms labo, privalo stengtis iš nesugebančių toliau užmatyti žmonių, kurie linksta prie žiaurumo ir mėgsta kalbėti be apsigalvojimo, varyti laukan šitas nesveikas idėjas. Tiktai todėl, kad Vokietijos darbininkai yra apsišvietę ir politikoje pribrendę, galima tikėtis, jog šitas pavojus pro Vokietiją praeis, nepadaręs jai žalos. Anglija, Fransija bei Italija, dargi Amerika taipo jau bijo bolševizmo. Tačiau santarvininkai mano, jog jie per Juodąją jūrą galės klotingai Rusijoje grumti bolševizmo židinį. Reikia abejoti, ar jiems tatai pavyks. Geriausios priemonės prieš bolševizmą tebus tiktai greitas užbaigimas karo ir platus išdėstymas gyventojams politikinių ir socialių klausimų.

Į antrąjį punktą ir Lietuvoje reikia atkreipti domės, nes ir čionai paskutinėmis savaitėmis bolševizmas veikia stipriai. Lietuvon bolševikai yra atgabenę daug pinigų ir juos suvartoja sukurstyti gyventojams ir paskatinti sukilimams, plėšimams ir naikinimams. Geriausiai bolševistų pavojingumą ir nelemtą jų pobūdį parodo šitos žinios. Tokiam, kuris čionai Lietuvoje nemato pavojaus, pakiškite po nosies šituos pranešimus, tai kiekvienam bus aišku, jog, jeigu bolševistams būtų pavykęs jų planas Vokietijoje, Lietuva būtų buvusi apsiausta iš visų pusių, ir būtų turėjusi iširti trumpu laiku. Lietuviai gali lengviau kvėpuoti, bet jie neprivalo paliauti grūmę bolševizmo nuodų.

Bolševikai savinasi Ukrainos bažnyčių turtą. 1918 m. (nuot. https://www.segodnya.ua)

Šaltinis: Didžiausias pavojus. (1918, Lapkričio 7). Dabartis (183), p. 1-2. [žiūrėta 2018-11-04] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23809&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23809&seqNr=2