1918 m. lapkričio 28 d. | Ladas Natkevičius | Milicijos klausimu

Tad neatidėliojant reikia steigti milicija, kuri turi labai labai daug visuomeninės reikmės. Ji reikia užtenkamai apmokėti, nes kitaip geros milicijos negalėsime turėti. 

Šioje valandoje milicijos klausimas yra labai opus. Ramūs gyventojai yra reikalingi apsaugos nuo užpuolimų, kaimuose ir miestuose reikalingi tvarkos palaikytojai, kurie pakeistų dabar esančiuosius.

Jau senų senovėje žmonės neapseidavo be tam tikros apsaugos. Jie išskirdavo iš savo tarpo atatinkamą skaičių žmonių, dengdavo, maitindavo juos ir garbėje laikydavo; nu otų žmonių pareidavo gyventojų ramumas, ne kartą tų žmonių rankose būdavo gyventojų gyvybė. Milicijos uždavinys tarnauti žmonėms – ir tai nereikia pamiršti.

Gyvename ypatingose valandose, kada tautos likimas, jos turtai mūsų pačių rankose. Spėjome įsikurti jau ir valstybę, kurios apsaugos reikalu iš vidaus ir lauko ( apie šią pastarąją apsaugą tuo tarpu nekalbėsiu), daug kliūčių palikdami, maža ir labai maža ką esame padarę.

Šiame rašinyje aš noriu pabandyti nurodyti kai mūsų kaimas galėtų prieiti prie bent laikinos milicijos įkūrimo.

Vienetu imu parapiją (dabartines žandamerijas). Visų parapijos vyresniųjų sueiga, išrinkdama parapijos komitetą ( kitų vadinamą parapijos tarybą), atstovus į apskrities komitetą, išrenka ir milicijos, tai yra parapijos apsaugos viršininką, vadą, kuris ir atsako už tvarką parapijoje.

Milicijos vadas, susižinodamas reikale su parapijos komitetu, išskirsto visą parapiją į rajonus, kiekvienam rajonui parinkdamas atatinkamą vadą. Tokių rajonų turėtų būti nuo 3 iki 5 parapijoje.

Vadai savo rajonus paskirsto į dalis, jei patogu kaimais, jeigu ne, esant vienam kaimui labai dideliam, o kitam labai mažam, tai kaip patogiau saugoti.

Rajonų vadai parenka vyrus maždaug po du vienai tokiai daliai. Vyrai miliciantai šiek tiek mankštomi ir mokomi ginklų vartoti po priežiūra milicijos bendro vado. Kiekvienas miliciantas turi ginklą, švilpuką ir elektros lempukę. Ginklų klausimu reiktų kreiptis į Vidaus Reikalų apskričių komisarus ( Laik.Vyriausybės įgaliotinius).

Rajono milicijos vadas turėtų savo globoje iki 10 miliciantų ,o visos parapijos milicijos vadas iki 30 miliciantų.

Palyginti tai yra gana daug; ilgainiui galėtų būti mažinama. Apystovoms keičiantis jau tokiam atskiram rajonui užteks ir dviejų miliciantų (buvusio rajono vado ir dar vieno padėjėjo) ir tada visoje parapijoje bebus iki 10 miliaciantų ( o paskiau gal ir dar mažiau), bet šiuo laiku tokio skaičiaus permaža.

Pageidaujama, kad visi vadai,  o vyriausiasis rinktinis vadas būtinai turėtų po arklį arba bent gautų jį laikas nuo laiko, kad niekam nežinant, nebūtinai diena iš dienos, galėtų perjoti per savo rajoną, kontroliuodami vartus ir prižiūrėdami ramumo.

Reikalui ištikus milicijos vadas, susitaręs su parapijos komitetu, galėtų uždrausti ir perdaug vėlų vaikščiojimą naktį.

Svarbiausias milicijos darbas žiūrėti nakties metu ramumo, sergstant nuo užpuolimų; dienos metu milicija irgi reikalinga, vykinant komiteto nutarimus ar šiaip kitiems reikalams.

Tokia milicija būtinai turėtų būti apmokama. Miliciantai privalo būti laisvi nuo kitų pareigų, jie virsta tarytumei kareiviai, kaimų garnizonai. Jiems mokamas tam tikras dienos mokesnis iš parapijos iždo, į kurį mokama nuo margo, ir duodamas valgis: jis maitinasi pas to rajono gyventojus.

Ši parapijos milicija per apskrities komitetą turėtų būti surišta į vieną bendrą apskrities miliciją, kuri ir sudaro didelį krašto apsaugos vyrų būrį, palaikančių krašto ramybę ir ginančių jojo teises.

Tad neatidėliojant reikia steigti milicija, kuri turi labai labai daug visuomeninės reikmės. Ji reikia užtenkamai apmokėti, nes kitaip geros milicijos negalėsime turėti. Valstybėje žymi mokesnių dalis būna skiriama milicijos ar kariuomenės laikymui. Šiame momente rekvizicijoms nykstant, nebus skaudu nuo margo ar dešimtinės apsidėti milicijos mokesniu.

Nė valandėlės neatidėliodami steigkime kaimuose ir miestuose miliciją.

Vl. Parausvinis. (Vladas Natkevičius)

Vilnius, Dominikonų ir Vilniaus gatvių sankryža (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Natkevičius, V (1918, Lapkričio 28). Milicijos klausimu. Lietuvos aidas 143 (191), p. 2. [žiūrėta 2018-11-05] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66535&seqNr=2