1918 m. lapkričio 23 d. | Namai dega, – kas juos gesys!?

Ne metas kaltininkų ieškoti, tik dabar, kaip niekumet, metas stoti į bendrą darbą – visiems, kurie save lietuvininkais vadina. Namai dega, kas gi jų nenorėtų gelbėti, gesyti! Kas gi norėtų būti savo tautos išgama ir savo krašto išdavėjas? Tikiu, nebus tokio nė vieno lietuvio

Atleiskit man, kad aš kaip „prūsas“ tą teisę imuos jūsų domę nukreipti į tą didelį pavojų, kurs jums ir mums gręsia iš visų pusių. Juk būčiau tiesiog piktadarys, kad to nepadaryčiau.

Atsimenu tą laiką, maž daug pirm pusantrų metų, kada dar didžiausia mūsų visuomenės dalis nė sapnuote nesapnavo apie mūsų visų mylimos tėvynės Lietuvos laisvos atsikėlimą iš amžino miego, iš amžino prispaudimo. Tuokart tik keli vyrai uoliai darbavosi, vaduodami mūsų kraštą iš svetimo jungo. Tarpe jų buvo visų partijų atstovų, nuo dešiniausių iki kairiausių. Jie nežiūrėjo į tai, kas juos skiria, tik kas juos vienija, ir dirbo bendrą darbą. O jų darbas nebuvo veltui. Kalbėjau su dešiniaisiais ir su kairiaisiais – visi jie tikrino, kad visų jų darbų tikslas Lietuvai laimę atnešti. Ne tik jų žodžiais aš tikėjau, bet ir akylai sekiau jų darbais. O kadangi aš prie šaltinių sėdėjau, tai ir galėjau visa gerai apmąstyti.

Dabar daug kas atsimainė. Partijų principai yra statomi aukščiau už bendrus tėvynės reikalus. Taip toliau negali būti. Nekalbėsiu dabar apie tai, kas gerai ar blogai veikta buvo, dabar ne metas bylinėtis. Ne metas kaltininkų ieškoti, tik dabar, kaip niekumet, metas stoti į bendrą darbą – visiems, kurie save lietuvininkais vadina. Namai dega, kas gi jų nenorėtų gelbėti, gesyti! Kas gi norėtų būti savo tautos išgama ir savo krašto išdavėjas? Tikiu, nebus tokio nė vieno lietuvio.

Iš rytų, iš vakarų, iš pietų ir pačiame krašte atsiranda priešininkų, kurie yra pasiryžę mūsų kraštui laisvę ir savarankiškumą išplėšti. Visokiais būdais jie bando savo nešvarų darbą dirbti. Iš daugybės, iš tūkstančių žaizdų, lieja mūsų brangioji tėvynė savo kraują – miestai miesteliai, kaimai kaimeliai ir viensėdžiai nyksta; žmonės ir gyvuliai, jeigu jie dar ne visi išnaikinti, badauja ir kenčia dideles kančias. Ne šimtais, bet tūkstančiais keliauja nuvargę žmonės į Tarybą ir prašo pagalbos. Dievas žino, kiek ašarų kasdieną liejasi.

Kas gi, visus tuos pavojus, visą tą skurdą matydamas, sėdėti rankas sudėjęs ir dar ant savo principų žirgo joti? Ar bendras vargas, bendras darbas nereikalauja bendros pagalbos? Taigi, stokit visi, kurie save lietuvininkais vadinate, į bendrą darbą savo kraštui iš amžinos prapulties vaduoti ir jam nepriklausomybę bei savarankiškumą apsaugoti. Jeigu mes dabar nesugebėsim pasauliui savo vienybės parodyti, tai ir niekados neparodysime. Ir visi mūsų darbai bei siekimai savo krašto laisvei bus tie sapnai bei svajonės. Vėl prasidės senieji vargai, senoji baudžiava; vėl tarnausim svetimiesiems ir būsim jųjų vergai; liksim bežemiai kaip ligi šiol; dar ir pati tvarka bus panaikinta. Gyvybė nebeturės jokios vertės. Viešpataus anarchija.

Kas daryti? Kaip tas pavojus pašalinti? Tikrai tada, kada visi Lietuvos piliečiai bus vienybėje, kada partijų vaidai bus atidėti ramesniems laikams ir kada prie bendro darbo visi savo rankas pridės. Rinkimės tad visi nors laikinai, nors dabar apie mūsų V. Tarybą, apie mūsų vyriausybę ir remkime visi jųjų pastangas ir darbus. Mūsų vyriausybė nori mūsų krašto gerovės. Visi klausimai, kurie gal mus skiria nuo dabartinės laikinosios valdžios, bus išrišti Steigiamojo susirinkimo, kurs bus sušauktas kaip galint veikiau.

Kaip „prūsas“, kviečiu visus brolius lietuvius į realinį darbą. Judinkim uoliai rankas paskutinioje valandoje, stokim į kovą su visais mūsų tėvynės priešininkais, nesą tik suvienytos mūsų pajėgos bus galybė. Mes „prūsai“padėsim jums. Ta amžina siena, kuri mus skyrė, bus sulaužyta visada. Nieks mus atskirti nuo kits kito negalės. Kaip sūnūs ir dukters vienos motinos, džiaugsimės ir kentėsim, gyvensim ir mirsim krūvoje.

Lai gyvuoja savarankiška nepriklausoma suvienyta Lietuva.

Lydeka.

Šaltinis:  Namai dega, – kas juos gesys!? (1918, Lapkričio 23). Lietuvos aidas 139 (187), p. 1-2. [žiūrėta 2018-11-03] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66531&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66531&seqNr=2