1918 m. lapkričio 17 d. | Marcijonas Povilas Jurgaitis | Ar reikia mums „naujos“ Tarybos?

Taigi naujos Tarybos nereikia. Mums gera senoji. Ir naują konferenciją jau, Lietuvos Valstybės Tarybai papildyti, teturi teisės sušaukti senoji Taryba, laikinoji valdyba

Nereikia! Kodėl? Gi todėl, kad ir dabartinioji Lietuvos valstybės Taryba, taip pat konferencijos išrinkta, kaip ir būsimoji, kurios kai kurie žmonės pageidauja.

Kas turi sušaukti antrą konferenciją naujai Tarybai rinkti? Senąją Tarybą sušaukė gerai mums žinomieji tėvynės mylėtojai, visuomenės veikėjai: Basanavičiai, Smetonos ir kiti tokie. Nejaugi dabar geriau parinks visai mums nežinomi, iš kažin kur atsiradę nauji žmonės?

Pirmieji sukvietė konferencijon ( o „konferencija“ ir teesti „kviestinė“, susitarus tam tikriems žmonėms), taip pat tėvynės mylėtojus ir pasižymėjusius visuomenės darbininkus iš visų Lietuvos kraštų, iš visų luomų ir Lietuvoje veikiančių partijų. Ir pasirodė pakaktinai demokratinga. Ja, matyt, tėra nepatenkinti tik vienos partijos vadai ir vadovai ir jų sušauktoji konferencija vargu bau būtų teisingesnė viso krašto, visų jo sluoksnių atstovė.

Bet kokios „draugijos“ sumanytojai visų pirma ieško, kur to reikalaujama dėl tvarkos, jau veikiančios ten valdžios leidimo. Daugiau, renkasi iš savo tarpo laikinąją valdybą, kuri ir ima veikti, organizuoti, priiminėti naujų narių, pagaliau sušaukia susirinkimą, kuris ir aprenka tikrąją valdybą ir patvirtina sumanytojų paduotuosius įstatus arba juos pakeičia.

Taip pat darytina ir Lietuvos prikėlimo sumanytojams, kuri turi kaip didžiulė draugija savitai gyvuoti ir veikti. Kada aprinktoji Laikinoj Valdyba viską sutvarkys, nustatys ir apskelbs, kas turi į tą draugiją – Valstybę priderėti, kaip toli turi siekti Valdybos veikimas, tada ir bus sušauktas visuotinis Visuotinis Susirinkimas demokratiniais dėsniais, kurs aprinks tikrąją Valdybą ir nurodys, kaip ji turi veikti ir kokių įstatų laikytis.

Dabar gi rinkti „naują“ Tarybą, būtų tiek, kiek griauti jau nudirbtąjį darbą ir pradėti iš naujo; vadinas, daryti tikrą netvarką.

Socialistai rūpinasi mažumų reikalas, o apie savųjų daugumą nelabai. Taigi Taryba vadina mažumas į bendrąjį darbą ir konferencijos nutarimu tam tikrą jų skaičių priima. O kad jie atsisako, kaip ir socialistų vadai, drauge darbuotis su Valstybės Taryba, tai kas tam kaltas?

Taigi naujos Tarybos nereikia. Mums gera senoji. Ir naują konferenciją jau, Lietuvos Valstybės Tarybai papildyti, teturi teisės sušaukti senoji Taryba, laikinoji valdyba.

Kun. M. Jurgaitis.

Antakalnis Vilniuje Pirmojo pasaulinio karo metais

Šaltinis: Jurgaitis, M. P (1918, Lapkričio 17). Rūpimuoju klausimu. Lietuvos aidas 134 (192), p. 2. [žiūrėta 2018-10-08]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66496&seqNr=2