1918 m. lapkričio 16 d. | Juozas Janilionis | Lietuvės moterys, imkite į savo rankas darbą!

Jeigu iki šioliai buvo daroma atbulai, tai moteriškė turi atsiminti, kad jos teisės jos pačios imamos. Užtat į kovą! Tepasirodai, kiek esate pribrendusios.

Perdem sunkios gyvenimo apystovos senai lydi moteriškę.

Šeimynoje „boba“, draugijoje nepribrendusi, politikoje neišmanėlė. Taip ar kitaip būtų, tik viešoji nuomonė nepasigailėdama plaka moteriškę, nustumdama nuo skirtosios jai visuomenėje vietos. Kenčia moteriškė, kenčia visuomenė. Nėra būtinosios gyvenime sutarties. Užtat negera pasaulyje. Šalta, nyku jame. Tik savimyliai to nejaučia.

Sunkios moters apystovos, ir visuomenės sutvarkymo reikalas yra iškėlęs moterų klausimą. Dievo ir prigimties dėsnių paniekinimas privertė išpainioti keblaus padėjimo dalyką. Nuošaliu veikimo būdu moteriškė užsileido vyro drąsumui. Ir šis naudojo ją egoistiniams siekiams. Ne be to, kad moteriškė nejaustų savo pažeminimo. Juo kas nuošaliau veikimą svarsto, tas giliau jį perima ir atjaučia.

Taigi, nesistebėsime, kad šiandien yra moterų feminisčių, sufražisčių ir k. Išsišokimai pateisinami gyvu reikalu ir būtina kova.

Mūsų laikais daugiau, negu kitados, moterys susirūpinusios savo būvio pagerinimu. Ir jau matome daugelyje vietų įstatymo keliu grąžinamas teises. Besitvarkant naujai mūsų valstybei, bus privalu neužmiršti moters teisių pagrąžinimo.

Lygios teisės! Pripratusiems jas nelyginti labai keistai skamba. Kai kurie mano, kad politikos teisių dar negalima duoti mūsų moteriai, nes ji esanti dar nepriaugusi. Nuostabu, kaip jas veikiau priauginus: ar laiku duodama apsaugos teisė, ar pačiai paliekant bręsti prie tos teisės? Manau, ką žmogaus prigimtis leidžia asmens tobulinimui, to įsakymas drausti neprivalo. Jeigu iki šioliai buvo daroma atbulai, tai moteriškė turi atsiminti, kad jos teisės jos pačios imamos. Užtat į kovą! Tepasirodai, kiek esate pribrendusios. Kiek žmonijai auklėti, tautai palaikyti turite galios. Imkite pačios į savo rankas veikimą!

Reikia tiesos žodis pasakyti, kad Lietuvoje persilpnas moterų judėjimas. Vilniuje, Kaune, Vabalninke daug daroma. Bet kitur ničnieko, maža arba pragaištingai. Žinau pav. vieną vietą. Moterys išrenka pirmininkę. Ši nepatinka kunigui ir jis įprotokoluoja kitą. Moterys šiaušiasi, bet nusileidžia. Veikimas sustoja, draugija yra. Jei panašiai ir kitur moterims neduodama veikti, arba, jei moterys nepajėgs iš panašių pinklių išsivaduoti, aišku, savo teisių pareikalauti nesugebės ir „duotomis“ nepasinaudos.

Taigi, lietuvės moterys, imkite į savo rankas darbą!  Neša išlyginime aštrių skirtumų matomas žmonijos išvadavimas.

Juoz.Janilionis.

Lietuvos moterys XX a. pr. (nuot. Austrijos nacionalinės bibliotekos)

Šaltinis: Janilionis, J (1918, Lapkričio 16). Lietuvės moterys, imkite į savo rankas darbą! Lietuvos aidas 133 (181), p. 12. [žiūrėta 2018-10-06] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66497&seqNr=1;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66497&seqNr=2