1918 m. lapkričio 15 d. | Valentinas Gustainis | Degtindariams (sumanymas ir perspėjimas)

Senai jau ne paslaptis, kad pastaraisiais laikais mūsų šaly atsirado daug slaptų bravorėlių, kurie savo skystimėliu nuodija ir svaigina mūsų žmones. 

Senai jau ne paslaptis, kad pastaraisiais laikais mūsų šaly atsirado daug slaptų bravorėlių, kurie savo skystimėliu nuodija ir svaigina mūsų žmones. Vietomis ir šiaip ir taip bandyta veikti prieš begėdžius bravarninkus. Bet blaivybės kovotojų veikimas prieš degtindarius iki šiol neturėjo bent kiek užtenkamo pasisekimo, nes bravorų laikytojai nemato sau gėdos nei bėdos, kai į jų kišenius šimtinės gausiai plaukia. Blaivybės kovotojai turėjo prisipažinti savo laikiną netesėjimą kovoti su slaptais degtindariais. Bet, negalėdami ramiai žiūrėti į tą bjaurų visuomenės slogutį, geresnės ateities šalininkai nenustojo galvoję, kokiu būdu bėdoje pasigelbėjus. Iš tų galvojimo mano apylinkėje kilo vienas sumanymas–projektas kas daryti su degtindariais? Šisai projektas man pasirodė rimto plačios visuomenės apsvarstymo vertas, todėl aš jį viešai ir paskelbsiu spaudoje, kad visi įdomaują galėtų apgalvoti. Tikiuosi, kad blaivybės organizacijos ir šiuo dalykų suinteresuotieji žmonės nepatingės atsiliepti, išreikšdami savo nuomones. Patsai sumanymas yra toks.

Kad dabartiniai degtinės spekuliantai, kurie savo gaminamu svaigalu tiek bėdos ir ir nešlovės daro mūsų šaliai, nepaliktų nenubausti ir tuo būdu nevestų kitų į pagundymą, reikia kad jų visas gautas iš degtinės varymo pelnas su gerais procentais būtų jiems įstatymų keliu atimtas ir valstybės suvartotas šelpimo reikalams. Patsai atėmimo darbas pasiūlomas atlikti tokiu būdu. Kuriamasis Seimas, atlikęs savo svarbiausias užduotis, aptars ir degtindarių klausimą. Jisai įgalios valdžią atsiteisti su karo meto degtindariais. Valdžia sudarys tada tam tikras komisijas, kurios paskirtuose rajonuose ištirtų, kiek galint, visų bravorų operacijas ir jų pelną. O tada Seimo patvirtintų įstatymų galia išieškotų tą pelną su nuošimčiais. Reikia tikėtis, kad toks seimo ir valdžios darbas būtų su džiaugsmu didžios daugumos visuomenės sveikinamas ir karštai palaikomas. Patys degtindariai neturėdami visuomenės užuojautos, nei jokių jų darbo pateisinamų argumentų, nelabai galės ir gintis nuo pelnytos pabaudos.

Vistik, kad su degtindariais atsiteisiant nebūtų ginčų, reikėtų jie suskirstyti rūšimis ir nuo kiekvienos rūšies po lygiai išieškoti. Nereikėtų žiūrėti, ar vienas daugiau uždirbo, o kitas mažiau, bet reiktų visiems vienos rūšies „darbininkams“ po lygiai „užmokėti“, lyg tiems darbininkams vynyne.

Kadangi, pačių degtindarių pasigyrimais, jie už savo darbą tūkstančiais susišluoja, tai ir tiktų nuo visų spekuliavusių degtine už kiekvienus varymo metus paimti bent 1000 (tūkstantį) rublių. Nuo tų, kurie tik savo suvartojimui gamino, tiktų bent po 100 rubl. už metus, nes jie gėrė be akcizo, o degtinė (visi žino) be akcizo gerti negalima. Taigi „už patentus ir banderoles“ pinigai valstybei neturi pražūti! Nes čia eina apie milžinišką sumą dykų pinigų, kuriuos valstybė turi teisės išieškoti ir suvartoti bendram visų savo piliečių labui. Įsivaizdinti tai sumai imkime pavyzdį. Neapsirinkant, galima spėti mūsų parapijoje per 15 bravorų. Jeigu 10 brav.dirba pardavimui, o penki sau, tai per metus nuo jų reiktų paimti 10.500 rublių. Tai tik viena parapija! O kur daugiau?… Sakau, milijonai dykų pinigų suplauktų į valstybės kasas. Argi nebūtų mums lengva, jei valdžia turėtų dykų pinigų ir iš savo piliečių mažiau reikalautų, o pavargusius ir nukentėjusius sušelptų.

Gal kas paabejos, ar bus galima visi bravorninkai susekti ir jų nuodėmes suskaityti? Būkite be baimės! Slapčiausius daiktus žmonių ausys išgirsta, uoslė užuodžia, akys pamato. Bravarėliai gi ir dabar per kelias mylias suskaitomi ir jų darbas žinomas. Nereikia taip abejoti apie bravorninkų kišeniaus ištesėjimą pabaudai (tikriau patentui) užmokėti. Nes yra tarpe degtindarių tokių, kurių nekilnojamas turtas vertas kelių dešimčių tūkstančių. O kurie tik kaip stovi – taip brangūs, vistiek šioku ar tokiu būdu atsilygins.

Šiuo sumanymu valstybei pasielgus, atšoktų degtinės „neprietėlių“ širdys, o patys degtindariai ir jiems panašūs vengtų ateity nešvaraus pelno. Ir kitokių rūšių spekuliantai naudotojai, įbauginti tokio valdžios pasielgimo, nelabai noriai bevarys savo begėdiškus naudojimus. Valdžia gi įgautų autoriteto ir pagarbos visoje geroje visuomenės dalyje. Patsai gyvenimas, apdraustas nuo nesąžiningų naudotojų, būtų daug malonesnis.

Tokį tai sumanymą drįstų paskelbti plačiai visuomenei apsvarstyti. Jeigu visuomenė jam pritartų ar mano patiektoje formoje, ar ką nors pataisiusi, tai būtų vilties, kad kuriamojo Seimo tasai sumanymas nebus leistas tuščiomis – nes ko plati visuomenė geidžia, tai apreikš ir patvirtins jai atstovaująs seimas. Kol kas lauksime balsų iš visuomenės!

Degtindariams nuo savo pusės aš patarčiau nemėtyti lengvai uždirbtų skatikų, bet dėti giliau, kad laikui atėjus. Galėtų užsimokėti valdžiai už pasisavintus savo fabrikoms patentus, už kuriuos dar nieko nemokėjo. Žinoma, už metus bent po 1000 rublių! Mes, blaivybės šalininkai, lauksime visuomenės nuomonių apie šį projektą.

Kad greičiau šis mūsų sumanymas visą mūsų šalį apibėgtų, prašau ir kitų užjaučiančių laikraščių jį teiktis atspausdinti.

Val.Šlaitinis.

Šaltinis: Gustainis, V (1918, Lapkričio 15). Degtindariams (sumanymas ir perspėjimas). Lietuvos aidas 132 (180), p. 5-6. [žiūrėta 2018-10-06] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66498&seqNr=5;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66498&seqNr=6