1918 m. lapkričio 13 d. | Laisvės laukia

Pasklido ir kaime gandas, kad pasaulis žada paliauti kariavęs, kad žada būti taika ir greit bus galas ašaroms ir vaitojimams. Išgirdo kaimietis ir ausį pasukęs klausosi, ar tikrai bus taika. Ar galima patikėti, kad nebus rekvizuotas kuone paskutinis duonos kąsnis, kuone paskutinė karvė. Žmoneliai tairaujasi vienas kito, bet atsakymai visų vis kitoki. Žmoneliai, nebeiškęsdami ir nebesulaukdami žinių iš Liet.Tarybos, kuomet grūdai, sviestas rekvizuojama ir pabaudoms galo nesimato, bėga Vilniun klaustis, kas daryti, bet ir iš čia grįžta vis kažko neramūs, nes pargrįžus nieko aiškaus neturi pasakyti savo kaimynui.

Lietuva tampa nepriklausoma valstybė. Stebina tat ne vieną kaimo žmogelį. Nevienas klausia, kaip tai galėjo atsitikti, kad rusų laikais už lietuvišką elementorių reikėjo pūti kalėjimo urvuose. Kad nesenai daugelis buvo ištremti iš tėvynės, kiti į kalėjimus sugrūsti, kurie išdrįso bendrai susirinkti ir tartis dėl savo tėvynės reikalų, arba už nekaltą savybės vakarėlį be tam tikro leidimo t.t…

Šiandien visų akys atkreiptos į „Lietuvos Valstybės Tarybą“, visi nori, kad būtų Tarybos pamatyti ir užjausti. Laukia Liet.Tarybos rankos ištiesimo kalėjimų urvuose sėdintieji įvairiais nusikaltimais valstiečiai, daugiausia už belaisvio pernakvinimą, už duonos kąsnio nusipirkimą be tam tikro leidimo. Laukia tie visi išblyškėliai, kuomet Lietuvos Taryba pamatys juos. Kuomet atidarys kalėjimo duris. Kuomet galės grįžti tėviškėn ir imtis darbo Tėvynės gerovei, už kurią kitas ir kenčia. Visų akys nukreiptos į Liet.tarybą, visi iš jos laukia malonės ir nori būti užmatomi. Viltis nežūna.

Vilniaus senamiestis Pirmojo pasaulinio karo metais. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Laisvės laukia (1918, Lapkričio 13). Lietuvos aidas 130 (178), p. 2. [žiūrėta 2018-10-05] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66500&seqNr=2