1918 m. lapkričio 11 d. | Žemaičių arkliai

„Tai kodėl jie tokie tvirti?“, – klausė toliau ponas. „Dėl to, kad juodu yra brolis ir sesuo, ir grynos Žemaitiškos veislės. Kada reikia vežti, tai brolis seseriai sako: „Tu nevežk taip smarkiai“, tą patį sako ir sesuo broliui. Taigi norėdami vienas kitą išvaduoti, abu sunki.

Keliu važiavo ponas su dviem smarkiais arkliais. Įvažiavęs dumblynan įklimpo ir arkliai neišvežė. Paskui atvažiavo žmogelis su dviem suvis prastais arkliukais. Jisai matydamas įklimpusį vežimą tarė: „Jei ponas leisite, aš su savo arkliais išvešiu jūsų vežimą“.

Ponas, matydamas jo arklius, nusijuokė ir tarė: „Jeigu mano arkliai neišveža, tai ką tu padarysi su savo kačiukais. Bet, jeigu nori, pabandyk“. Žmogus įkinkė savo arkliukus, kurie iš palengvo ir ištraukė vežimą iš dumblyno. Ponas nusistebėjo ir tuoj paklausė, kuo žmogus maitinąs savo arklius, kad jie tokie tvirti. „Ogi šiaudais“, atsakė žmogelis. „Tai kodėl jie tokie tvirti?“, – klausė toliau ponas. „Dėl to, kad juodu yra brolis ir sesuo, ir grynos Žemaitiškos veislės. Kada reikia vežti, tai brolis seseriai sako: „Tu nevežk taip smarkiai“, tą patį sako ir sesuo broliui. Taigi norėdami vienas kitą išvaduoti, abu sunkiai veža ir tuojau išveža. O jūsų arkliai – vienas iš Arabijos, kitas vėl Dievas žino iš kur, tai ir nėr tarp jųdviejų vienybė. Vienas kitam sako: „Tu trauk smarkiau“, ir taip juodu besitasydami neišveža ir lengvo vežimo“. Ponas nustebęs klausė žmogelio kalbos ir nuo to laiko jau laikė arklius grynos Žemaitiškos veislės, kurie ir buvo geriausi arkliai. Šita pasakėlė teikia mūsų visuomenei dargi gražų pamokslą. Jeigu visos partijos laikytųsi vienybėje ir padėtų kitas kitam, tada nebūtų tiek kliūčių išvežti „valstybinį vežimą“ į gerą kelią.

Šešupės Sargas.

Vilnius, Užupio g. 30, 1915 m., fotografas Janas Bulhakas

Šaltinis: Žemaičių arkliai. (1918, Lapkričio 12). Dabartis (187), p. 3. [žiūrėta 2018-11-09] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23814&seqNr=3