1918 m. lapkričio 1 d. | Bežemių klausimu

Perteklius ir kuone badas; ištaigos ir mėšlynas – Lietuvos luomų skirtumai. O norėtųsi visiems linksmai darbuotis savo ir savo tėvynės gėrybei. Ir tai yra galima, bežemiams dalį didžiadvarių pavedus. Ir tai nebūtų dvarininkams perskaudu

Gana buvo vargo ir prieš karą, Lietuvą rusams valdant. Bankrutėjo dvarininkai, dvarus bankai pavedę. Dėlko gi jiems tai atsitiko? Dėlto, kad pirma buvo pergerai pavalgę, tai užsigeidė pamatyti buvo: kortavo, lėbavo Vilniuje pas šumaną ar užsienių „gydomosiose“ vietose. Dvarai buvo nebrangiai pelnyti, tai pigiai ir išslydo į rusų valdžios rankas. Ji supirktuosius Lietuvos dvarus prikimšo visokių parėjūnų, dažnai plėšikų. Jie dabar pabūgę, nė savo turto nesigailėdami, pabėgo atgal į Rusiją. Tai metas bus jau į jų vietas įgyvendinti mūsų bežemiai.

Lietuvos nemažas žemės valdymo skirtumas. Vieni turi po kelis ir net po kelis dešimtis dvarų, kiti gi nei trupučio žemės neturi ir dėl pragyvenimo, dėl kąsnio duonos sau ir savo šeimynėlei turi dirbti dvarininkui, kurs nieko nedirba, tik uliuoja ir kortoja ar svetur pramogų ieško. Perteklius ir kuone badas; ištaigos ir mėšlynas – Lietuvos luomų skirtumai. O norėtųsi visiems linksmai darbuotis savo ir savo tėvynės gėrybei. Ir tai yra galima, bežemiams dalį didžiadvarių pavedus. Ir tai nebūtų dvarininkams perskaudu. Kiek tai riogso apleistų jo vietų, be jokios jiems naudos, nes jų nebeapglėbia. Gi pavestos darbščiam bežemiui, padarytų jį laimingu. Taigi greičiau tuo dalyku užsiimk, Lietuvos atstovybe.

Kėdainiai, XX a. pr. (nuot. https://www.miestai.net)

Šaltinis: Bežemių klausimu (1918, Lapkričio 2). Lietuvos aidas 121 (169), p. 2. [žiūrėta 2018-10-01] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66503&seqNr=3