1918 m. kovo 9 d. | Wilhelm Kahmann | Rytų taikos reikšmė visuotinei taikai

Dabar vidurio valdijos, įgijusios tokią didžią viršenybę, vakaruose ketina smogti smarkiausiąjį smūgį.

Taika tuo tarpu vėl yra kiek paėjėjusi priekin. Po santaikos su Rusija įvyko priruošiamoji taika su Rumunija, ir jau galutinai yra padaryta santaika su Suomija. Šita pastaroji santaika abiem pusėm užtikrina gerų sąlygų ūkio atžvilgiu, o sykiu dera ir apsisaugojimui nuo anglų, kurie ruošėsi užimti Suomijos žemės. Rumunija laikinai susitaikė ta sąlyga, kad į 14 dienų turi įvykti galutinoji santaika. Tokiu būdu užmatomu laiku laukiame įvyksiant taikos visame rytų fronte.
Šiandien skelbiame ir sąlygas taikos su Rumunija, kuriomis Rumunijai mokama už netikusį jos pasielgimą šiame kare. Rumunija turės atiduoti kiek savo žemės, ir ji turės vidurio valdijoms pripažinti teisių ūkio žvilgsniu. Atsiminus, kad Rumunija yra sulaužiusi padarytąją su vidurio valdijomis sutartį, negalima tvirtinti, kad santaikos sąlygos Rumunijai per skaudžios. Reikia sykį pavyzdžiui nubausti tie, kurie buvo peržengę pasitikimybę, pamindami šventas sutartis, kurie mano, jog politikoje dėkingas būti neprivalu. Bet santaikoje yra drauge nustatytos ir sąlygos, kuriomis Rumunijai užtikrinamas kelias prisiekti jūrai. Taigi Rumunijos gyvavimo sąlygas, ūkio atžvilgiu, apgalėtojai yra pilnai paboję.

Kai kurie abejoja, kad santaika su Rusija galų gale tik dar eisianti niekais, nes esą parėję iš Rusijos labai abejotinų žinių. Ir bešalių žemių laikraščiai spėja, gal sovietai pasirašytosios santaikos nenorėsią pripažinti. Anot atėjusių Berlynan žinių, su tuo reikia skaitytis, kad viena dalis socialių revoliucionistų ir kairesnieji už dabartinės vyriausybės partiją taikos sutarties su vokiečiais nepripažins. Bet Leninas esąs įsitikrinęs, kad pasirašytoji sutartis būtinai reikia patikrinti ir be abejo šitas patikrinimas įvyks. Todėl šituo atžvilgiu nėra ko baimytis.

Yra ir tokių balsų, kurie rusų taiką laiko nesvarbiu daiktu ir ją tiek tevertina, kiek ji gali pagreitinti visuotinės taikos įvykimą. Čia yra kiek teisės: kol dar nėra įvykusi visuotinė taika, ji teturi tiktai pritaikomos vertybės. Nes viešasis gyvenimas negali būti nustatytas taikos dėsniais, kolei nėra įvykusi visuotinė taika. To neleidžia įvykinti didis sujudimas prieš sprendžiamąsias kovas vakarų fronte. Tų baisių ir kraujingų kovų, kurių jau tiek šiame kare yra buvę, rytų taika nestengia atitolinti. Bet, į jų nusprendimą, ji be abejo turės nemaža įtakos. Didi Rusijos kariuomenė po kelissyk suviliojo priešus. Tikrai sakant, ji daug kartų vidurio valdijoms padarė nemaža darbo ir pavadavo vakarų valdijas. Kada gi sugniužintos rusų kariuomenės jėga susmuko ir prasidėjo naminės kovos, Londone, Parise, ir New-Yorke vis dar laukė. Nes, jeigu bolševikų gaujos būtų pergalėjusios Ukrainą, grūmojusios Suomijai ir neleidusios rumunams daryti atskiros taikos, jeigu būtų galėję užpulti japonai ir būtų pavykę sukurstyti lenkus, tai vidurio valdijoms būtų reikėję daug kariuomenės išlaikyti tvarkai, kurios tada jos nebūtų galėjusios pasiųsti į sprendžiamąją kovą vakarų frontan.

Dabar visa tat pragaišo. Vidurio valdijos yra išsivadavusios iš treškiančiojo apglėbimo ir gali laisvai atsikvėpti.

Dabar vidurio valdijos, įgijusios tokią didžią viršenybę, vakaruose ketina smogti smarkiausiąjį smūgį. Todėl visi su įtampa laukia, kas įvyks vakaruose. Vakarų kovoms taika rytuose yra pagaminusi patogių sąlygų. Laukimas to sprendžiamojo susirėmimo kitam jau pradeda gadinti dirgsnius. Iš to kyla baisių paskalų, kurias tyčia skleidžia nelemtu tikslu. Čia priminsime, jog tiems, kurie skleidžia tokius paskalus, gresia skaudžios bausmės.

Išnagrinėję šituo žvilgsniu įvykusią rytų fronte taiką, matome, jog ji dideliai svarbi. 1918 m. kovo 3 diena įgytų dar daugiau svarbumo, kaipo pasaulio karo baigimosi pradžia, jeigu santarvės galiūnai, kurie, nelyginant kokie godūs lošikai kortomis, nori arba visa ką laimėti, arba visa ką prarasti, nestumtų pasaulio į kraujo klaną dar kuriam laikui. Kolei nebus nugriauta ir paskutinė siena, kuri mus skiria nuo taikos, tol reikia ištverti. Sunkiausiasis laikas jau seniai ištvertas. Kas gi nusimintų, priėjęs taip arti prie tikslo?

1918 m. karikatūra britų spaudoje. Nuotrauka: http://www.rte.ie/centuryireland

Šaltinis: Kahmann, W (1918, Kovo 9). Rytų taikos reikšmė visuotinei taikai. Dabartis (30), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-26] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23817&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23817&seqNr=2