1918 m. gruodžio 8 d. | Pranciškus Žadeikis | Susisiekta su Vilniumi

Anglų eskadros admirolas Sinklairas, priimdamas Liepojuj latvių atstovus, teiravęsis ir apie Lietuvą. Todėl greit skubėjęs Liepojun ponas Stulginskis, bet anglų čia jau nebradęs.

Padėtis buvo taip sunki ir taip blogai veikė į sielą, jog įgimtasai gyvasties jausmas žmogų verste vertė ieškoti pagalbos arba bent apsidairyti, ar pagalba bėra galima. Todėlei 6 gruodžio dieną pasisekė išsiųsti Vilniun du delegatu: mokytoją K. Barkauskį ir ūkininką A. Šilgalį. Abu delegatu, sugrįžę iš Vilniaus, padarė pranešimą, ką tenai girdėję būtent:

1. Vos trisdešimts trys Lietuvos apskritys pripažįsta Lietuvos valstybės tarybą, išskyrus tik Sedos apskritį, kur socialistai gavę viršų, ir Akmenės apskritį, kur užviešpatavę dvarininkai.

2. Vidaus reikalų ministeris Stašinskis išreiškęs nusistebėjimą, kodėl mes taip ilgai nieko nepranešę apie Skuodo nusidavimus. Likusi pažadėta pagalba.

3. Anglų eskadros admirolas Sinklairas, priimdamas Liepojuj latvių atstovus, teiravęsis ir apie Lietuvą. Todėl greit skubėjęs Liepojun ponas Stulginskis, bet anglų čia jau nebradęs. Tuomet iš Vilniaus likusi pasiųsta Rygon arba Talinan kita delegacija.

Nors iš tolimesnio delegatų paaiškinimo mes supratome, jog Lietuvos padėtis sunki, bet visgi tos žinios mus gerokai padrąsino, ir mes nutarėme 22 gruodžio dieną padaryti didelį mitingą ir žmonėms išaiškinti visą padėtį. Liko nutarta iš Kretingos pasikviesti kalbėtoją poną Riauką, pasidalyta darbais ir pradėta ruoštis ne juokais.

Vilnius, 1915–1918 m.

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai. Vilnius, 2013, p. 408-409.