1918 m. gruodžio 31 d. | Metų pabaiga

Toliau daktaras Kaunackis pranešė, jog Sedos apskrities milicijos vadu esąs paskirtas Plechavičius. Jei jam pasiseksią gauti truputį ginklų, tai jis išnovysiąs čia visus bolševikus. Sunku buvo tiems žodžiams tikėti.

1918 metų pabaiga buvo visų sunkiausia. Nebuvo jokios tikrybės, o tų gandų didžiausia daugybė. Be galo nemalonu buvo girdėti, jog Lietuvos valstybės taryba apleidusi Vilnių ir atvykusi Kaunan. Ta žinia be galo patiko raudoniesiems, kurie leido baisiausius šmeižtus prieš tarybą. Nebeapsiklausydamas tais gandais, 28 gruodžio nuvykau į Kivylius, pas daktarą Kaunackį. Pasirodo, jog jam dar labiau parūpę raudonųjų darbeliai ir jis važiavęs Vilniun, tikrybės ieškodamas. Vilniuje privertę jį eiti Sedos apskrities viršininko pareigas. Toliau daktaras Kaunackis pranešė, jog Sedos apskrities milicijos vadu esąs paskirtas Plechavičius. Jei jam pasiseksią gauti truputį ginklų, tai jis išnovysiąs čia visus bolševikus. Sunku buvo tiems žodžiams tikėti. Raudonieji gi tuomi tarpu jau susiorganizavo ir pradėjo veikti. Damulis ir Vitkus, revolveriais persijuosę, švaistėsi gatvėmis ir turguje. Liko suimtas žmogus, kurs buvo atvežęs keletą nušautų kiškių parduoti. Paskelbė, jog nevalia malti grūdus be jų leidimo, prie malūno liko pastatytas milicijantas. Visiems piliečiams liko išsiuntinėti paliepimai vežti nuo Skuodo stoties malkas. Štai ir aš kokį apturėjau paliepimą:

„KOMISARIATA

SKUODA MILICIJOS

Nr. 13

30 gruodžio 1918 m.

Išpildimui

Isakuome jums 30 gruodžio 1918 m. atvažiuoti vežti medžiu nu Skuodo Stoties į m. Skuodo, mokama už suvežima ašeis medžiu 15 rub.

Komisaras Vitka“

Visus Skuodo piliečius apėmė nusiminimas, supratoe, jog pakliuvome į vergiją, iš kurios kasžin kuomet išsiliuosuosime. Užvaigėme tuos metus juodžiausių minčių slegiami.

Povilas Plechavičius Nepriklausomybės kovų metu. 1919 m. (nuot. LCVA, eksp. nr. A029-P042).

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai. 2013, Vilnius, p. 411-412.