1918 m. gruodžio 30 d. | Mokytojai, būkim energingi!

Taigi, draugai mokytojai, nors mes dar jauna tėvynės darbininkų armija, taip sakant, be praktikos, vis tik neturim užmiršti savo atsakomybės ir savo pareigų tėvynei.

Buvau šiemet Kauno mokytojų kursų kandidatu. Buvo ten mūsų jaunų kursininkų lietuvių apie 60; buvo jų iš visos Lietuvos, iš kiekvieno tėvynės kampo mažiausia po porą vyrukų. Kadangi tai buvo žmonės iš įvairių kraštų ir skaičius nemažas, tai ir pažiūros mūsų nebuvo vienodos. Tik tat visus vienijo, kad buvome vienos tautos ir dar maždaug vienodo amžiaus. Bet jausmais ir būdu labai labai skyrėmės. Tat ir gerai buvo, taip ir reikia, kad būtų. Ir šiandien, kaip atsimenu, tai gėda pačiam, kad tada tylėjome ir nieko į akis nesakėme tiems, kurie tada viešai rodė netikrus „nesavus“ jausmus, o  tikruosius slėpė.

Bet vis dėlto visi save laikė lietuviais inteligentais, Lietuvos šviesuomene. Kai kurie, tiesa, maža jų buvo, tikrai buvo verti Lietuvos sūnų vardo. Jie kad ir sunkiomis aplinkybėmis esant, nenuilsdami, darbavos, žadindami kituose tėvynės meilę, primindami mums, kad mes esam lietuviai intelingentai, kad mums tenka dabar didelis ir svarbus darbas ir didelė atsakomybė.

Buvo ir tokių, kurie tik vilko kailyje lietuvio vardą nešiojo. Būdami patys suirusios doros ir kitiems blogą pavyzdį rodė ne tik Lietuvos piliečio pareigų žiūrint, bet ir kitais žvilgsniais. Laikas, paskirtas tam tikram kursui išmokti, praslinko. Išlaikę egzaminus, tapome mokytojais. Bet kokios dvasios ir kokių jausmų bei pasiryžimų. Būdami visi kuopelėje, žinoma, kits kito šiek tiek dar privengdavome, slėpdami savo blogybes, bet kokiu keliu kai kurie nuėjo, pasijutę laisvi! Mokykloje tik slėptieji, bet griežtai neatmestinieji jų tikrieji norai ir jausmai juk netruks iškilti aikštėn.

Tokie vyrukai, tapę mokytojais, laukia tik pamokų pasibaigiant, kurias šiaip taip atlikęs užmiršta. Mokytojas esą metą visa ir ieško kitokių, mokytojui netinkamų darbų. O kur ruošimasis rytojaus pamokoms, kur vakariniai kursai? Daugelis, gaišinosi, girdi, draudžiama buvo susirinkimai, tad ir kursai negalima vest. Bet tokie, tur būti, neskaito „Liet.Aido“ ir nemato, kaip kruta visa Lietuva.

Taigi, draugai mokytojai, nors mes dar jauna tėvynės darbininkų armija, taip sakant, be praktikos, vis tik neturim užmiršti savo atsakomybės ir savo pareigų tėvynei.

Mokytojas N. Švogžlys.

Telšių gimnazijos moksleiviai ir mokytojai su Vydūnu 1920 m (nuot. http://www.kalvotoji.lt/2018/03/24/vydunas-tarpukario-telsiu-gimnazistu-atsiminimuose-2/)


Šaltinis: Mokytojai, būkim energingi! (1918, Gruodžio 31). Lietuvos aidas 166 (213), p. 7. [žiūrėta 2018-12-07] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66522&seqNr=7

4+