1918 m. gruodžio 22 d. | Pranciškus Žadeikis | Vokiečiai išvažiuoja!

Šįryt išvažiavo iš Skuodo paskutinieji vokiečiai. Vakar buvau pas juos užėjęs dėlei to nelemtojo mitingo pasikalbėti. Jie pareiškė: „Rytą išvažiuojame visai, darykite sau ką tinkami!“

Šiandien mūsų sielvartams ir širdies skausmams nebuvo galo: neatvažiavo Riauka ir mes vietinėmis jėgomis pabijojome daryti mitingą, nesant nė vieno pasauliečio, būtų reikėję kalbėti vieniems tik kunigams. Nebeišmanėme, kaip rūgoti ir pykti, kad jis savo žodžio neišlaikė, kilo tikra suirutė mūsų tarpe. Taip lengvai išveizdėjo mitingas padaromas, mes gi turėjome tylėti. Bet nėra to blogo, kas neišeitų ant gero, – paaiškėjo, jog raudonieji, sužinoję apie mūsų rengiamą mitingą, irgi rengėsi remtis su mumis, labai greit tat būtų galėję kilti riaušės. Gaila tik buvo progos žmonėms paaiškinti dabartinę padėtį, o kad mūsų mitingas neįvyko, tai ir gerai.

Šįryt išvažiavo iš Skuodo paskutinieji vokiečiai. Vakar buvau pas juos užėjęs dėlei to nelemtojo mitingo pasikalbėti. Jie pareiškė: „Rytą išvažiuojame visai, darykite sau ką tinkami!“ Palikome tat patys sau. Raudonieji tuo pasinaudodami vakarop padarė savo mitingą ir po prakalbų gaisrinėje dainuodami nuėjo į valsčiaus butą. Pasirodo, jog tai buvusi „revoliucija“, mat lig šiol nebuvo dar Skuode grynai bolševikų tarybos, dabar gi jie tokią ir padarė su visokeriopais komisarais.

Vokietijos kariuomenės traktoriai Alūkstos miškuose. Latvija, 1915 m. (nuot. Kretingos muziejaus, KM GEK 29139, https://www.limis.lt)

Šaltinis: Žadeikis, P. Didžiojo karo užrašai. Vilnius, 2013, p. 409-410.