1918 m. gruodžio 19 d. | Liudas Noreika | Lietuvos konferencija

Valstybės Tarybai ir Laikinajai Vyriausybei rūpi visos šalies ir vis žmonių laisvė ir gerovė ir laiminga ateitis. 

Pasitraukiant iš Lietuvos vokiečiams visa šalies valdžia pereina į pačių Lietuvos gyventojų rankas. Lietuvos Valstybės Taryba ir Laikinoji Vyriausybė rūpinasi mūsų Tėvynės laisva nepriklausoma ateitimi, rūpinasi, kad mūsų šalies gyventojų reikalai būtų demokratingai pačių žmonių tvarkomi. Todėl V. Taryba ir Laikinoji Vyriausybė, steigdamos krašto valdžią ir imdamos ją iš vokiečių okupacijos, lapkr.11 d.kreipės į visus Lietuvos gyventojus, į visus mūsų krašto piliečius, kviesdamos juos organizuotis, steigti parapijų komitetus, sudaryti krašto apsaugą ir vietose imti valdžią į savo rankas.

Lietuva išgirdo ir suprato, kad ir laikinosios, bet tikrosios savo vyriausybės ir atstovybės balsą ir tuojau į jį atsiliepė. Beregimai susirinko Lietuvos piliečiai vienur parapijomis, kitur, kur rado patogiau, valsčiais ir išrinko ir sudarė Parapijų arba Valsčių Komitetus; gi šių komitetų delegatai netrukus sudarė ir Apskričių Komitetus. Tokiu būdu Lietuva susirišo ir tebesiriša tampriu, stipriu, pačių gyventojų išrinktų organizacijų bei įstaigų tinklu. Žinoma, neapsiėjo be daugelio trūkumų, be šiokių ir tokių netobulumų, renkant ir darant komitetus. Kitaip ir būti negalėjo. Nes, nesant vietinių krašto įstaigų, kurios būtų galėjusios sudaryti visų galinčių rinkimuose dalyvauti gyventojų sąrašus, kurios būtų pačius rinkimus vedusios ir tvarkiusios, daugelyje vietų išrinko komitetus pripuolamai susirinkusių žmonių būriai. Tuo kalti ir ir patys žmonės, kurie dėl žinomo nerangumo nėjo į rinkimus, numodami ranka „et, apseis ir be manęs“; tuo kaltos ir kietos karo meto sąlygos ir nepakenčiamai sunki vokiečių žandarų letena, kurios ilgai neleido ir nedavė žmonėms patiems nė pirštu krustelėti dėl savo reikalų.  Tačiau, nežiūri tų trūkumų, varžymų ir ydų, didelė lietuvių dauguma vis dėlto pasirodė tiek politikos ir apskritai krašto reikalams subrendę ir susipratę, jog didelėje daugumoje vietų komitetų rinkimuose dalyvavo visi gyventojai, be skirtumo tikybos ir kalbos. Tad ir komitetų dauguma yra tai tikrai demokratingais pamatais sudarytos vietinės valdymosi organizacijos, kuriose darbuojasi pačių vietinių gyventojų rinkti žmonės. Valstybės Taryba, Vilniaus Konferencijos 1917 metais išrinkta išgauti Lietuvai nepriklausomybės ir privesti kraštui lig Steigiamojo Seimo (susirinkimo), mato, koki dabar yra svarbi valanda mūsų Tėvynei. Daugybė priešininkų gresia sunaikinsią ir sužibėjusią mūsų šaliai laisvę bei nepriklausomybę ir išbrauksią patį Lietuvos vardą. Tų pavojų yra iš visur: ir iš rytų, iš rusų bolševikų pusės, ir iš pietų iš lenkų, ir iš vakarų. Reikia, kad visos Lietuvos pajėgos, kurioms tėvynė nėra tuščias žodis, kurioms rūpi krašto ateitis ir jos laisvė, susiburtų, susitelktų krūvon ginti savo namų, savo gyvybės ir savo krašto nuo sunaikinimo ir bado. Todėl Valstybės Taryba nutarė ir savo atsišaukime į Lietuvos piliečius lapkričio 11 d.viešai pareiškė, kad ji dar pirm Steigiamojo Seimo, dar šiemet sušauks į Vilnių vietinių krašto žmonių, vietinių žmonių sudarytųjų komitetų delegatus, kurie aptartų svarbiuosius krašto reikalus ir papildytų Valstybės Tarybą, pririnkdami naujų jos narių. Tai laukiamoji Lietuvos konferencija. Tokiu būdu Valst.Taryba, sustiprinta atstovų iš vietos žmonių, žinančių įvairius vietos reikalus ir arti su jais susiduriančių, darbuodamos sutartinai su visomis gyvosiomis ir sveikosiomis krašto pajėgomis ir jomis pasiremdama, tikisi, kad šalyje bus išlaikyta tvarka, kad kraštas nepateks į anarchijos, suirimo ir maišačių nasrus ir kad pertat Lietuva greičiau susilauks Steigiamojo Seimo. Steig. Seimas, visuotiniu lygiu, tiesiu, slaptu balsavimu išrinktas, galutinai išstatys ir apvainikuos laisvos, nepriklausomos, demokratingos, pačių gyventojų tvarkomos Lietuvos rūmus, sudarydamas jau nuolatinę, nebe laikiną vyriausybę ir atstovybę.

Visai tai atmindama, Valstybės Taryba sustatė, apsvarstė ir gruodžio 10 dieną galutinai priėmė ir išleido tam tikrą įstatymą Konferencijai sušaukti. Jis, tas įstatymas, skelbiamas šiame „Lietuvos Aido“ numeryje. Konferencijos šaukimo darbą įstatyme nurodytais pamatais įvykinti V. Taryba pavedė tam tikrai savo išrinktai Konferencijos Šaukiamajai Komisijai. Komisija, vykindama sau pavestąjį darbą savo atsišaukime į Lietuvos piliečius nurodo, kaip turi būti vykdomas įstatymas vietose, kaip turi būti renkami delegatai; Komisija nurodo taip pat, kada turi būti išrinkti delegatai, kada jie turi atvykti į Vilnių ir kada bus atidaryta pati Konferencija.

Lietuvos piliečiai! Matote, jūsų išrinktieji žmonės delegatai jau netrukus suvažiuos Vilniun į Konferenciją. Jie tarsis ir svarstys su Laikinąja Vyriausybe ir Valstybės Taryba apie mūsų Tėvynės likimą ir ateitį; jie išrinks į pačią V. Tarybą tokį skaičių naujų narių iš savo tarpo, kokį atras reikalingu. Taigi, jūs patys per savo delegatus, per jų išrinktuosius Valstybės Tarybos narius, leisite įstatymus ir rūpinsite visus krašto reikalus; nuo jūsų išrinktųjų V. Tarybos narių pareis ir Lietuvos valdymas, nes laikinosios konstitucijos nustatymu, Laikinoji Vyriausybė atsako Valstybės Tarybai. Tad nereikia klausyti visokių kurstymų iš šalies, kad Valstybės Taryba ir Laikinoji Vyriausybė norinti tik pagriebti valdžią į savo rankas, kad jai rūpi tik kažkokių kapitalistų reikalai. Ne, tai netiesa! Tai prasimanymas tų, kuriems rūpi ne krašto gerovė, ne jos laisvė, tik rūpi, prisidengus darbo žmonių, darbininkų bei valstiečių globėjų ir gynėjų skraiste, drumsti žmones, kurstyti vienus prieš kitus, kelti netvarką ir maišatis, kad pasidarius visuotiniam suirimui, kilus badui, patys galėtų pačiupti valdžią į savo rankas ir pasipelnyti, kaip padarė ir tebedaro Rusijoje bolševikai, kurie jau veržiasi daryti bolševikų tvarką ir baisiausią priespaudą ir pas mus Lietuvoje.

Valstybės Tarybai ir Laikinajai Vyriausybei rūpi visos šalies ir vis žmonių laisvė ir gerovė ir laiminga ateitis. Taigi, visi, be skirtumo tautų ir politikos partinių įsitikinimų, kurie stovime ant Lietuvos nepriklausomybės pamato ir kuriems tikrai rūpi Lietuvos nepriklausoma, laisva ateitis ir jos žmonių gerovė, kurie nenorime, kad ir mūsų krašte pasikartotų bolševizmo baisybės, privalome telktis krūvon aplink Valstybės Tarybą ir Laikinąją Vyriausybę ir jos daromas vietines organizacijas ir komitetus, kad stipria jėga galėtume atremti visus pasikėsinimus mūsų Tėvynės laisve ir nepriklausomybe kaip iš svetur, taip ir iš pačių mūsų tarpo.

Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metu (nuot. https://www.miestai.net) 


Šaltinis: Noreika, L (1918, Gruodžio 19). Lietuvos konferencija. Lietuvos aidas 160 (208), p. 2. [žiūrėta 2018-11-11] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66529&seqNr=2

0