1918 m. gruodžio 16 d. | Liudas Noreika | Demonstracijos Vilniaus gatvėse

Bolševikų anarchijos, netvarkos, žudynių ir bado šmėkla tiesa savo juodą apsiaustą ir ant mūsų žemės. Tad Lietuva tuo labiau turi subrusti, organizuotis, kad stipria pajėga galėtų atsiremti gresiančiam pavojui

Pirmadienyje, gruod. 16 d. Vilniuje nesidarbavo spaustuvės, dirbtuvės ir daugelis kitokių įstaigų. Buvo tai politikinis streikas. Jau sekmadienio vakarą 6 val.buvo paskelbtas socialistų mitingas, kuris užtruko lig 4 v.nakties. Sušauktas jis buvo sudaryti darbininkų tarybai. Dalyvavo daugiausia žydai, keletas lietuvių bolševikų ir keletas lenkų bei gudų. Vadovavo lietuviai bolševikai Eidukevičius ir d-ras Damaševičius. Mitingo šaukį šalin Tarybą ir tarėsi nuversti Laikinąją Vyriausybę ir paimti valdžią į savo rankas. Eidukevičius išrodinėjo, kad net žydų socialistų Bundo partija ir kitos socialistinės partijos, jei tik jos nėra bolševikų, esančios buržujų partijos, antirevoliucinės (revoliucijos priešininkės). Ir socialistinės nebolševikų partijos baimės paimtos tylėjo. Kada buvo balsuojama pasveikinimo telegrama Rusijos bolševikų valdžiai ir buvo pasiūlyta prie tos telegramos pataisa ir dauguma balsų priimta, bolševikai, to nežiūrėdami, pasakė, kad jie vis tik siūsią savąją telegramą, o ne daugumos priimtąją su pataisa. Ir bolševikai visą laiką elgėsi visai nežiūrėdami daugumos valios ir noro.

Tame mitinge sudarytosios darbininkų tarybos pirmininku apšaukta lietuvis bolševikas Eidukevičius.

Mitinge buvo nutarta pirmadienyje padaryti gatvėse demonstracija. Todėl nesidarbavo ir dirbtuvės. Ligi dvylikos vaikščiojo po miestą retkarčiais tik maži būreliai. Po dvylikos, apie 1 val.dieną nuo Lukiškio pleciaus Šv. Jurgio gatve didelė minia pasileido eiti demonstruodama. Buvo nemaža raudonų vėliavų, daugiausia žydiškais ir rusiškais parašais. Buvo kelios lietuviškais ir lenkiškais parašais. Parašų turinys buvo įvairus: vienur buvo parašyta: „lai gyvuoja socialistų respublika“, kitur „Internacionalis“, kitur „šalin plėšikus ir šmuklininkus“; neužmiršta buvo ir Val.Tarybą pagarbinanti, būtent: buvo lietuviškai parašyta „šalin Tarybą“.

Minios vedėjai, praeinant pro Valstybės Tarybos rūmus, šūktelėdavo „šalin Tarybą“ ir minia rėkė „ura“ ir svaidė kepures aukštyn bei jomis mojavo, iš šalies žiūrint, rodės, kad tai V. Tarybą sveikina. Tie demonstruotojai daugiausia buvo visoki žiopliai, miesto padaužos, kuriems įdomu ir smagu bikur prisipliekti ir parėkauti. Tai paprastas reginys, bikam gatvėje atsitikus.

Gruodžio 16 d. atsitikimai rodo, kad Lietuvos dangus, dar nespėjęs nusiblaivyti, dar daugiau ima niauktis. Bolševikų anarchijos, netvarkos, žudynių ir bado šmėkla tiesa savo juodą apsiaustą ir ant mūsų žemės. Tad Lietuva tuo labiau turi subrusti, organizuotis, kad stipria pajėga galėtų atsiremti gresiančiam pavojui.

N.

 


Šaltinis: Noreika, L (1918, Gruodžio 18). Demonstracijos Vilniaus gatvėse. Lietuvos aidas 159 (207), p. 2. [žiūrėta 2018-11-16] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66437&seqNr=2

1+