1918 m. gruodžio 14 d. | Kalėjimai

Bet mums svarbu, kad patekę tuosna kalėjimuosna žmonės neprigertų kalėjimo ištvirkimo raugo, tik priešingai, kad kurį laiką tuose pabuvę, paliktų ten nusineštąjį raugą ir, tapę laisvais, taptų pavyzdingais piliečiais

Mūsų valstybė naujai kuriama, tad joje susikurs ir nauja teisė. Kyla klausimas, kaip bus Lietuvos piliečiai už nusikalstamuosius bei politikinius prasikaltimus baudžiami. Didžiausią disharmoniją gyveniman įneša kriminaliniai nusikaltėliai, tad man ir norėtųsi ši tema pagvildyti. Kadangi mūsų gyvenimas iki šiol buvo labai nestabilus, tai aišku, kad pradžioje mūsų valstybinio gyvenimo bus daug nusikalstamųjų darbų, nes jie yra gyvenimo netobulumų išdavinys. Ir mes privalom teisės juos mažinti. Rusų vyriausybės yra mūsų šalyje pristatyta daug kalėjimų; tai yra vieta, kurioje uždaromi visoki nusikaltėliai. Bet mums svarbu, kad patekę tuosna kalėjimuosna žmonės neprigertų kalėjimo ištvirkimo raugo, tik priešingai, kad kurį laiką tuose pabuvę, paliktų ten nusineštąjį raugą ir, tapę laisvais, taptų pavyzdingais piliečiais. Tai pasiekti, mano nuomone, nėra sunkus dalykas, reikia tik bausmės sąvoka priversti iš senoviškos naujoviška. Bausmės normalūs žmonės nenormaliems negali dėti. Normalieji šalies piliečiai nustato tik šalies discipliną, kuriai visi piliečiai privalo pasiduoti, kad visiems būtų malonu gyventi. Gi tie, kurie nestengia jos pakeisti, jai nusižengia, nėra patys savaime kalti – jie tik nusilpę kūnu bei dvasia individai ir reikalauja tėviškos stipresniųjų globos. Tad mūsų kalėjimai tur tapti ne bausmės, tik nusikaltėlių globos įstaigomis. Jie turi būti prižiūrimi žymesniųjų pedagogijos pajėgų. Globojamųjų gyvenimas tur būti aprūpintas geru maistu kūnui ir dvasiai, kad ten patekusieji jaustųsi žmonėmis esą ir kad ten išmoktų visuomenės discipliną gerbti. Dėl to kiekvienas ten patekęs turi būti pedagogų ir gydytojų konsiliumo apžiūrėtas ir, jeigu tas konsiliumas pripažins, kad jis stengia bent kokį darbą dirbti, jis turės paskirtas valandas, atsižvelgiant į jo gabumus, dirbti. Ir tokiu būdu užsidirbdamas savo silpnesniesiems savo draugams duoną, jis pripras gerbti darbą ir gyvenimo discipliną. Ir yra daug galimumų, kad atbuvęs savo globojimo laiką, jis taps pavyzdingu piliečiu. Yra taip pat galimumų, kad daugelis net taip pripras prie tų globos namų, kad net nebenorės tapti savarankiškais piliečiais ir užsiliks iki savo amžiaus dienų galo. Tokia kalėjimų reorganizacija svarbi net tuo, kad kaliniai užsidirbdami sau duoną, nebus sunkenybė valstybei, kaip buvo iki šiol. O su tuo reikia skaitytis, kad naujai kuriamoje valstybėje, jos turtai nebūtų vėjais leidžiami.

A. Š—V.

Apygardos teismas Vilniuje. XX a. pr. (nuot. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/miest%C5%B3-architekt%C5%ABros-raida/7780-vln-vilnius-iki-1918-m-caro-laik%C5%B3-ir-i-pasaulinio-karo-met%C5%B3-nuotraukos/page40)

Šaltinis: Kalėjimai (1918, Gruodžio 14). Lietuvos aidas 157 (205), p. 2. [žiūrėta 2018-11-11] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66439&seqNr=2