1918 m. gegužės 16 d. | Karinė padėtis Vakarų fronte

Vokiečių nardomieji laivai ir torpėdlaiviai jau vėl yra išplaukę jūron ir vėl taiko į anglų pajūrį.

Anglams nesiseka išsikelti kraštan. Nėra karo anglų istorijoje, kada jų laivyno garbė būtų tiek sumažėjusi, kaip šituose ketveriuose metuose. Anglai neturėjo nė vieno karlaivio, kuris savo darbais būtų pragarsėjęs pasaulyje, arba kuris bent jų pačių žemėje būtų užsipelnęs ypatingos pagarbos. Vokiečių šiuo karo metu pagarsėjo tie laivai: „Emden“, „Möve“, „Karlsruhe“, „Volf“, „Seeadleris“. Tuo tarpu kaip anglai netur nė vieno įgarsėjusio laivo. Dabar pažvelkime toliau. Anglams klojosi pas Falklando salyną. Bet toje jūrų kovoje buvo šešis kartus didesnė anglų jėga. 1914 metais rugpjūčio 28 d. buvo susirėmimas pas Helgolando įlanką. Tąsyk, tiršto rūko dengiama, didelė anglų laivyno jėga galėjo iš pasalų prisitiekti prie keleto vokiečių laivų ir per tai turėjo šiokį tokį pasisekimą. Antverpene anglų laivynui irgi šiek tiek vyko, bet pasekmės buvo tokios mažos, kad anglų istorikai nenori apie tai užsiminti nė savo raštuose. Nes tuosyk anglų laivynas pasirodė visiškai niekam netikusiu. Ministeravo tada anglų laivyno ministeris Churchillis, kuris manėsi visa žinąs, suprantąs ir galįs visa įvykinti. Kaip gi buvo su Galipoliu? Ten anglai tiek apsijuokdino, kad, rodosi, gėdos užteks visai ateičiai. Taip pat ir visas Dardanelų žygis nuėjo juokais. Anglai ten statė didžiausias pajėgas, vienok per vokiečių sugebėjimą tvarkyti ir vokiečių bei turkų narsumą ir ten jie sugniužo. Mat, anose vietose visur: ties Dardanelais, pas Galipolį ir pas Antverpeną kovojant, reikėjo stoti akis į akį, gi anglų laivynas temoka laimėti tiktai stipresne jėga, arba kame klojasi užpulti iš pasalų, nakčia arba prisidengus rūku. Nakties tamsa bei rūkas taipo pat buvo anglų sąjungininkai ir anąsyk laivams ančpuolant Flandrų pajūrį.

Neginame, kad tasai anglų žygis buvo plačiai užsimotas ir drąsiai, energingai ir vikriai atliktas. Bet vis tiek nieko gero iš jo neišėjo, kadangi vokiečių laivyno jėgos Flandruose akylai uždabojo ir tikru laiku galingai pataikė į ančpuolikų laivus.

Patsai anglų Reuterio pranešimas aiškiai pasako, jog anglų laivynas anuo sykiu beveik nieko nepešęs. O aukų tąsyk buvo 588 vyrai. Viena granota užmušė 48 anglų vyrus. Kruvinomis galvomis leidosi anglai namo. Jie buvo norėję uždaryti uosto taką, vienok tatai jiems nepavyko. Vokiečių granatų ištikti laivai nepasiekė uosto išeigos. Tuos senus paskendusius laivus lengvai ir trumpai vokiečiai galėtų išsproginti, jei norėtų. Irgi uosto pylimo skylę vokiečių saperai greit mokės užtaisyti.

Vokiečių nardomieji laivai ir torpėdlaiviai jau vėl yra išplaukę jūron ir vėl taiko į anglų pajūrį. Tatai reiškia, jog anglų žygis buvo veltui. Vienok Anglijos visuomenės dirgsnius reikėjo nuraminti. Kas dieną didėja Anglijos karo vargai. Iš frontų pareina nelaimingų naujienų. Nuo pajūrių bevieliai telegramai kas dieną, net kas valandą praneša apie paskandintus brangius laivus, prikrautus labai reikalingomis prekėmis, iš Italijos ir iš Salonikio fronto Anglijon pareina vienas pagalbos šauksmas po kito. Todėl anglai vėl šaukias pagelbos iš Amerikos: „Skubiau ateikit su pagelba, šiaip jau bus vėlu!“ Todėl žmonėms reikią pranešti ką nors linksmo, būk įvykęs laimėjimas, būk Flandrų uostai esą uždaryti, nardomųjų laivų gūžtos išrūkintos. Tikslas tasai labai tikras, bet, kad pavyktų! Bet idant žmones apvylus, būk išties tuo žygiu esą kas laimėta, turėjo būti išsiuntinėjami laiminimo telegramai ir išdalinami garbės ženklai, gi laikraščiai plačiai turėjo aprašyti bei išgerbti „pasisekimą“. Tuo pačiu laiku betgi Doverio uoste iškėlė kraštan keletą šimtų užmuštų ir sužeistų. Ir lygiu laiku iš „uždarytųjų“ uostų vėl plaukia naujų nardomų laivų jūros gelmėn, idant suteikus naujų smūgių į širdį angliškojo priešo.

Visa tat neišrodo pasiekimu užsimotojo tikslo, uždarymu uosto įeigos ir sustabdymu nardomųjų laivų karo. Vokiečiams išties yra kuo džiaugtis iš to, kad pasisekė klotingai atremti anglų ančpuolis pas Zeebrügę. Šalia to gi tatai ir šiaip dar turi didelios reikšmės Vokietijai. Atkakliais savo ančpuoliais Flandruose pereitais metais ir besąmoningu aukojimu savo laivų ir kariuomenės, užpuolant vokiečių nardomųjų laivų atramas, anglai aiškiai visam pasauliui parodė, jog vokiečių nardomųjų laivų karas Anglijai baisiai kenkia, ir jai todėl labai svarbu šitą ginklą sustabdyti bent trumpam laikui.

Karo pradžioje galėjo sakyti, jog laikas kariaująs Anglijos labui, nes laikui slenkant, kas kartas labiau atsirado Vokietijoje maisto trūkumas. Gi dabar esti atvirkščiai: juo ilgiau karas tęsiasi, tuo labiau ima baigtis maistas Anglijoje, todėl dabar galima sakyti, [kad] laikas pats padeda Vokietijai nuveikti savo priešą. Aiškiausiai tatai liudija atkaklus anglų stengimasis uždaryti vokiečių nardomųjų laivų uostus.


Suteikiama pagalba prie Suasono (Prancūzija) sužeistam vokiečių kariui, 1918 m. Fotografijos autorius Paul Thompson (Hulton Archive/Getty Images). http://foreignpolicy.com/2014/10/22/the-dog-whisperer/


Šaltinis: Antverpenas-Galipolis-Zeebrügė-Ostendė. (1918, Gegužės 16). Dabartis (59), p. 1-2. [žiūrėta 2018-04-26] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23839&seqNr=1
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23839&seqNr=2

0