1918 m. birželio 20 d. | Dėl lietuvių belaisvių

Pabrėžiama, kad karo belaisviai lietuviai darbui esą geri ir pasitikimi. Jų daugiausia dirbą vokiečių žemės ūkyje ir taipo padedą pilnai išlaikyti aukštąjį vokiečių žemės našumą, kad užtikrinus kariuomenės ir gyventojų išsimaitinimą.

Neseniai vokiečių-lietuvių bendrovės komisija Berlyne laikė posėdį dėl lietuvių karo belaisvių reikalo, kame dalyvavo ir karo ministerijos atstovų. Pasak laikraščio „Das neue Litauen“, ketina pagrąžinti lietuvius, šiaip žmones belaisvius ir be to nebepajėgiančius dirbti karo belaisvius ir tuos karo belaisvius, kurie būtinai reikalingi namie. Visų karo belaisvių dėl karo meto susisiekimo sunkenybių, kol vakaruose tebesitęsia karas, negalima pagrąžinti. Pabrėžiama, kad karo belaisviai lietuviai darbui esą geri ir pasitikimi. Jų daugiausia dirbą vokiečių žemės ūkyje ir taipo padedą pilnai išlaikyti aukštąjį vokiečių žemės našumą, kad užtikrinus kariuomenės ir gyventojų išsimaitinimą. Tasai tikslas esą svarbus vokiečių kariuomenės atvaduotai Lietuvai, tas tikslas esąs ir būtinas, idant galima būtų laimingai užbaigti karą.

Karo belaisvių lietuvių Vokietijoje nedaug (tiktai vos 11 000 dūšių). Juos laiką labai r ū p e s t i n g a i ir š v e l n i a i, ir vėliau jiems patiems būsią naudos iš to, ko jie būsią išmokę Vokietijoje. Juk Lietuvos ūkis tuo tarpu dar žymiai esąs atlikęs, taigi šita proga daugelis lietuvių sodiečių vokiečiuose pasimokinsią, kaip reikia pavyzdingai vesti savo krašto ūkis. Tatai jiems paskui būsią labai pravartu.

Vokiečių-lietuvių bendrovė karo belaisviams lietuviams pasirūpins suteikti ir meilės dovanų, ypač dalindama jiems knygų, laikraščių pasiskaityti. Šitame reikale bendrovė eisianti išvien su karo ministerija ir su kitomis įstaigomis, kurios taipo jau rūpinasi karo belaisviams pristatyti naudingo pasiskaitymo.

Šalia to bendrovė padėsianti sutvarkyti susirašinėjimą laiškais karo belaisvių su giminėmis užimtajame krašte. Kaip esą žinoma, seniau jau esąs išgautas leidimas susirašinėti gimtąja kalba. Ketina prie Lietuvos tarybos netrukus įkurti tarpininkaujamąją vietą, palengvinti susižinoti lietuviams karo belaisviams su giminėmis. Rusų vyriausybei mokyklomis nesirūpinant, daugel sodiečių esą užaugę be jokio mokslo, todėl nemoką nė skaityti, nė rašyti; todėl kartais esą labai sunku nuleisti žinių raštu; taigi čia privalėsianti suteikti pagelbą ana rengiamoji tarpininkaujamoji vieta.

Belaisvių grupė vokiečių stovykloje Havelberge, 1918 m., (nuot. http://web1.mab.lt/karas/belaisviai/9_lmavb_rss-fg-1-928-3/)

Šaltinis: Dėl lietuvių belaisvių. (1918, Birželio 27). Dabartis (77), p. 2. [žiūrėta 2018-06-08] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23846&seqNr=2