1918 m. birželio 10 d. | Mokyklų daržai

Anksti rytą aukštesnės klasės mokiniai, vaikiukai ir mergiukės, kastuvais ir piltuvais nešini, eina į savo daržus. Po mokytojų akimis jie kasa ir daro lysves įvairiausių rūšių, pradedant geltonaisiais runkeliais, baigiant pomidorais, laisto ir ravi.

Vokietijoje prie mokyklų dažnai galima užtikti daržų; gi užimtajame krašte mokyklų daržų iki šiol nežinojo. Čia pirmieji šitos rūšies daržai teko daryti karo metu. Rusų valdžiai tokie daržai turbūt išrodė visišku mažmožiu, todėl ji jų ir neskatino. Vienok, tikriau suprantant tą dalyką, reikia pasakyti, jog labai svarbu ir naudinga, kad žmogus jau iš mažų dienų apsipažintų su visu tuo, kas darže auga ir kaip tas daržas reikia daryti bei laikyti. Bet negana to, kad vaikas žino, kas dvynys, kas salota; ir šiaip taip paviršium pažinsta daržo augalus. Kūdikiui naudinga dažnai pasižiūrėti augalų augimą ir tarpimą. Taipo jisai pamėgsta gamtą ir išmoksta suprasti jos grožio ypatybes, kurių savaime žmogus nepastebi. Kūdikiuose reikia budinti grožės meilę. Tad paaugę jie mėgs prisiruošti gėlių darželį patrobyje ir kambariuose ant langų; jie pamėgs taisyti kelius, gatveles, ypač ten, kam gamta ir taip jau graži. Bet dabarties, vaikščiodamas po sodžius ir miestelius tuo žvilgsniu pamatysi dar daug apsileidimo; mat, daugelis tokius daiktus laiko visišku niekniekiu. O triūso daug nereikia, idant savo kambarius pasipuošus gėlėmis, taipo jau apsisodinus ir patrobius.

Ir čia vokiečių vyriausybė yra stropiai pasidarbavusi, norėdama atlikti tai, ką yra praleidusi rusų valdžia. Vokiečiai nusprendė tą darbą pradėti nuo mažiulėlių, tikėdamiesi, kad mažieji geriausiai duosis pamokinti ko nauja: prie ko jie paprasią iš mažų dienų, to jie nebenorės pamesti ir paskui, kada paaugs. Vokietijoje ir šiaip užsienyje, kame tik yra vokiečių mokyklų, prie jų visuomet yra darželių vaikams, kame sulig mokyklos programos, vaikai patys privalo ten ruošti žemę, sodinti ir auginti gėlių ir kitų augalų. Suvalkuose prie mokyklų jau yra įtaisyta du vaikų darželiu. Tie daržai įtaisyti pačiame miesto viduryje, kad visi miesto vaikai galėtų juos lankyti ir čia pasidarbuoti. Mokytojai iš klasių vaikus stačiai nusiveda į ten ir aiškina gamtos apsireiškimus anuose darželiuose. Anksti rytą aukštesnės klasės mokiniai, vaikiukai ir mergiukės, kastuvais ir piltuvais nešini, eina į savo daržus. Po mokytojų akimis jie kasa ir daro lysves įvairiausių rūšių, pradedant geltonaisiais runkeliais, baigiant pomidorais, laisto ir ravi. Kiekvienam mokiniui yra paskirta lovelė, kurią jis privalo vienas apdirbinėti. Taipo vaikui esti indomiau darbuotis darže. Šalia to čia yra dar didžiulių žemės gabalų, kuriuos gyvena visi drauge, kurių derlius esti taipo jau bendras. Bet mažosios lovelės – tai yra tikra pavienių vaikų nuosavybė. Čia jie turi progos „savo“ lauke patys užsiauginti „savo“ kopūstų. Kada daržovės jau bus paaugusios, tatai bus malonu ir didiesiems, ir vaikų tėvams. Vaikai iš savo daržo galės jiems pristatyti daržovių ir tokiu būdu bus galima namie kartais pigiai pagaminti pietų ir paįvairinti valgis. Didesnysis Suvalkų moksleivių daržas yra sykiu ir vaikų sodnas, kadangi čia yra daugel vaismedžių. Obuoliai, kriaušės ir slyvos peržydėjo gražiai; todėl ir čia vaikai susilauks derliaus malonumų.


Šaltinis: Mokyklų daržai. (1918, Birželio 11). Dabartis (70), p. 4. [žiūrėta 2018-05-29] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23853&seqNr=3