1918 m. birželio 1 d. | Petras Šalčius | Svarbiausias Lietuvos kooperatyvų atstovų ir kooperacijos veikėjų suvažiavimo uždavinys

Reikia tikėtis, kad matomasai šaukti Lietuvos kooperatyvų atstovų ir kooperacijos veikėjų suvažiavimas įvyks. Jo reikalingumas taip aiškus visiems, kad dėl to niekas nė pusės žodžio neprasitarė prieš ir tikrai, jei Lietuvos kooperacijai greitu laiku turės palengvėti sąlygos plėtotis, jei kasdien grįžta vis naujųjų žmonių iš Rusijos, kurie galėtų padėti kooperacijos darbui, tai platesnis Lietuvos kooperatorių pasitarimas – būtinas reikalas.

Bet kaip tik imama kalbėti dėl to, ką turėtų suvažiavimas pirmų pirmiausia svarstyti ir nutarti, nuomonės skiriasi. Kai kurie be galo išplečia suvažiavimo svarstytinus klausimus, dėdami suvažiavimo programon tokius punktus, kaip, pavyzdžiui, mūsų pramonė ir prekyba (vidaus ir užsienių); Lietuvos prigimties turtas ir kit. (Žiūr. Vaitkaus siūlomą suvaž. prog.„D. B“ Nr. 13). Nėra reikalo išrodinėti, kad ir tie klausimai be galo svarbūs kooperatoriams ir ateityje, kai kooperacijos judėjimas Lietuvoje atsistos į tvirtas kojas, turėtų būti ir kooperatorių uoliai nagrinėjami.

Šiuo gi tarpu manyčiau, kad vyriausiasis Lietuvos kooperatyvų atstovų ir kooperacijos darbininkų suvažiavimo uždavinys turėtų būti – surišti stipriais ryšiais tebesantieji gyvi Lietuvos kooperatyvai, parengti dirvą tolimesniam plačiam kooperacijos plėtojimosi Lietuvoje.

Kad tarpusavio ryšiai Lietuvos kooperatyvams reikalingi, dėl to taip pat nieks nesiginčija.

Kyla tik klausimas, koki tie ryšiai turėtų būti. Vieni siūlo svarstyti suvažiavime valstiečių bankos sumanymą, antri kalba apskritai apie Lietuvos kooperatyvų centalizaciją, treti pagalios deda suvažiavimo programon ir kooperacijos sąjungų organizavimo klausimą ir draugijų susivienijimo urminiam prekių pirkimui, ir kooperacijos biuro klausimą. Apie visus tuos klausimus galima būtų suvažiavime bendrai aptarti, žinoma, išreiškus tik pageidavimą, kad visi, kurie siūlo tą ar kitą klausimą pasvarstyti suvažiavime, atsivežtų su savim ir pranešimą tuo klausimu, arba dar būtų geriau, jei savo pranešimą paskelbtų laikraštyje. Suprantamas daiktas, kad pranešimas tuo ar kitu būdu susijungti dar neužmegs tarp kooperatyvų taip reikalingų ryšių.

Manyčiau, kad suvažiavimas tą Lietuvos kooperatyvų ryšių klausimą pačioje pradžioje jau ir išrištų. Suvažiavimas iškels daug neatidėtinai vykintinų kooperacijos reikalų, iškels daug klausimų, kurie pareikalaus gilesnio išnagrinėjimo. Visam tam tuojau bus reikalingi ir žmonės, ir lėšos su tam tikra organizacija. Tą organizaciją tegali sudaryti pačios tebeesančios gyvos Lietuvoje kooperacijos įstaigos. Tokios kooperatyvų organizacios pavidalas galėtų būti Lietuvos kooperatyvų revizijos sąjunga, kuri 1) nesitenkindama periodine kooperatyvų revizija, turėtų tikslą tenkinti visus reikalus įstojusių į ją draugijų, tiekdama joms patarimų ir steigdama tam tikrų įstaigų. 2) Sąjunga neturėtų imtis ūkio reikalų, palikdama juos urmu perkamosioms draugijų sąjungoms, centralinėms kredito kasoms ir įstaigoms. 3) Ūkio sąjungos turėtų palaikyti revizijos sąjungą savo lėšomis. 4) Tarp Revizijos Sąjungos ir atsiradusių ūkio Sąjungų turėtų būti kuo tampriausi ryšiai.

Jeigu Lietuvos kooperatyvų atstovų ir kooperacijos veikėjų suvažiavimas tokiai kooperatyvų sąjungai pritartų ir atvykusieji kooperatyvų atstovai paduotų jau ir įstatus patvirtinti valdžiai, tai galima tikėtis, kad suvažiavimas tuo būdu įkurtu ir rimtą savo sumanymų, pageidavimų bei nutarimų vykintoją.

Kooperacijos įstaiga, turėdama aukščiau nurodytus uždavinius, palaikoma visų Lietuvos kooperatyvų lėšomis ir nurodymais, galėtų praskinti platų kelią tolimesniam kooperacijos plėtojimuisi Lietuvoje. Jinai galėtų atlikti tą parengiamąjį darbą, be kurio negalima nieko pradėti, imantis kas nors kurti kooperacijos srityje.

Vienas pirmųjų jos uždavinių turėtų būti centralinės Lietuvos kooperatyvų Sąjungos įkūrimas. Ta įstaiga Lietuvos kooperatyvams reikalinga lygiai taip pat kaip atskiriems ūkiams ar žmonėms reikalingos pačios kooperacijos įstaigos. Bet ta įstaiga reikalinga priruošiamojo darbo; reikia ir sąlygos ištirti ir tinkami įstatai pagaminti.

Ir Sąjungai ir atskiriems kooperatyvams reikalingi tam tikę žmonės. Jų prireiks labai daug, jei norėsime, kad kooperacija pasidarytų masiniu dalyku. Čia Revizijos Sąjunga turėtų pasirūpinti įsteigti kooperacijos kursus.

Toliau, kiekvienas, kas bent kiek buvo susidūręs su darbu kooperatyve, žino, kaip svarbu vadinamasis kooperatyvinis narių susipratimas. Jo galima pasiekti turint tam tikra populerinė kooperacijos literatūra, periodinė ir neperiodinė – brošiūrų, lapelių, atsišaukimų pavidalu. Ir tas darbas tektų atlikti Lietuvos Kooperatyvų Revizijos Sąjungai.

Paskui, L. K. R. Sąjunga turėdama revizijų ir instrukcijų teikimo tikslą, turėtų pasirūpinti pagaminti suprastinto knygų vedimo vadovėlių, tam tikrų blankų formų ir kt.

Galų gale, negalima užmiršti ir tai, kad besikuriant Lietuvos valstybei reiks išleisti tam tikri kooperacijos įstaigų tvarkomieji įstatymai. Kad tie įstatymai atatiktų Lietuvos kooperatyvų reikalus, būtinai reiks ir jais taip pat pasirūpinti Lietuvos kooperatyvų Sąjungai.

Baigdamas norėčiau dar pabrėžti, kad Lietuvos kooperatoriai išreikštų savo nuomonę tuo reikalu spaudoje.

P. Šalčius.

Kooperatyvas žiedas, šaltinis: http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/objektai/870-zemes-ukio-kooperatyvas-ziedas-prekybiniai-pastatai

Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.

Šaltinis: Šalčius, P (1918, Birželio 1). Svarbiausias Lietuvos kooperatyvų atstovų ir kooperacijos veikėjų suvažiavimo uždavinys. Lietuvos aidas 64 (112), p. 1-2. [žiūrėta 2018-05-23]. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66479&seqNr=1; http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66479&seqNr=2.