1918 m. balandžio 4 d. | Arklių auginimas Kauno gubernijoje

Didžios įtakos į arklių auginimą turėjo ta aplinkenybė, kad Kauno gubernija perdėm yra apgyventa lietuvių, kurie, kaip žinome, yra didi arklių mėgėjai.

Kauno gubernijoje seniau labai versdavosi arklių auginimu. Kauno gubernijoje yra daug gerų ganyklų, todėl buvo labai pravartu užsiimti arklių auginimu. Vilniaus ir Gardino gubernijose ne tokios geros sąlygos auginti arkliams. Didžios įtakos į arklių auginimą turėjo ta aplinkenybė, kad Kauno gubernija perdėm yra apgyventa lietuvių, kurie, kaip žinome, yra didi arklių mėgėjai. Lietuvoje dargi mažieji ūkininkai laikydavo daugiau arklių, negu būdavo reikalinga ūkio darbams. Kame daug arklių, žinia, turi būti ir plati arklių prekyba.

Ūkininkai labiausiai mėgdavo auginti arklius mažos, jau iš senų laikų čionai įsiveisusios lietuviškų arklių veislės, kuri yra žinoma savo stiprumu ir ištverme, ir ėdrumu. Kilnių arklių veislių paprastai tebūdavo tiktai didesniuose dvaruose. Ypatingai tokie dvarai prie sunkios molio žemės laikydavo stipresnių už lietuviškąją arklių veislių, kadangi šitie būdavo per silpni tokiems laukams dirbti. Drigantų dažniausia būdavo trakėniškių, arabų, oldenburgų, ardėnų ir belgų veislės. Kai kurie veisdavosi grynų veislių, kiti maišytų.

Čia arklių veisles maišydavo be tam tikro plano, todėl veisliniai gyvuliai dažnai būdavo nelabai geros rūšies; kai kur arklių veislė vis ėjo blogyn ir šiame krašte buvo įvisę daug iš nebe tikrų veislių. Anot karo vyresnybės suskaitymo iš 1906 metų, Kauno gubernijoje buvo 27 arklių ganyklos: daugiausia jų buvo Raseinių apskrityje, kame 1881 metais buvo susidariusi draugija skatinti lietuviškajai arklių veislei. Be to, dar buvo 7 prileidžiamosios įstaigos, ir trijose tose augyklose drigantus laikė vyriausybės iždu, o kitose keturiose šiaip žmonių pinigais. Drigantų viso labo buvo 68. Tų drigantų 60 buvo šiaip žmonių nuosavybė. Veislinių kumelių augyklose buvo 434 (vadinasi, aplamai 1/3 nuošimčio visų Kauno gubernijoje buvusių tada kumelių). Sunkių arklių augino ypatingai Ukmergės, Panevėžio ir Ežerėnų apskričiuose. Maišytos veislės arklių daugiausia buvo Raseinių ir Telšių apskričiuose.

Arklių auginimas reikia sutvarkyti per naują. Tuo dalyku privalėtų pasirūpinti šio krašto vyriausybė, kad arklių auginimas vėl atsigautų. Dabar nėra veislinių drigantų, kuriais kaip Vokietijoje galėtų naudotis smulkieji ūkininkai. Be to, dabar trūksta ir gero pašaro.

Arklius pardavinėdavo mugėse, kurios kai kur atsikartodavo po keletą kartų į metus, o kai kur būdavo kas savaitė. Kauno gubernijoje į metus būdavo 217 arklių mugių, daugiausia Raseinių ir Telšių apskričiuose. Mugės dažnai būdavo sekmadieniais ir šventadieniais, Velykomis, Dangun žengimo dienoje ir Sekminėmis. Tatai ūkininkams būdavo dviguba šventė.

Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.

Šaltinis: Arklių auginimas Kauno gubernijoje. (1918, Balandžio 4). Dabartis (41), p. 3. [žiūrėta 2018-03-23] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23857&seqNr=3