1918 m. balandžio 27 d. | Petras Variakojis | Artimieji darbai ūkio kultūrai kelti

Šalies valdžia bei šiaip ūkio srities veikėjai negali ramiai žiūrėti į nualintą svarbiausiąją maitinamąją valstybės šaką – žemės ūkį, negali palikti karo nuvargintus valstiečius dirbti vienus ir leisti jiems ūkininkauti savo vienu išmanymu arba laikantis tų būdų, kuriuos seneliai paliko

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir šalies gyvenimo sąlygoms iš pat pamatų keliantis, teks apreikšti ir agronomijos srityje nepaprastas pajėgų įtempimas sunaikintam šalies ūkiui naujais pamatais atstatyti.

Lietuvos žemės ūkio našumas prieš karą, palyginti su Europos vakarais, buvo labai mažas. Tai daugiausia, žinoma, pareina nuo to, kad ūkio žinių valstiečiams buvo labai maža; jie nemokėjo tinkamai nei dirvos, nei šiaip prigimtis turtų sunaudoti, patys gi savaime jie negalėjo visa prasimanyti.

Karo metu išgriautas iš pamatų ūkis supainiojo ūkininkams galvas ir jiems dabar sunku tenuvokti nepaprastos ūkininkavimo sąlygos. Dabar reikia tenkintis ir mokėti apsieiti mažiausiu dirbamų ir kitaip ūkyje naudojamų gyvulių skaičiumi, reikia žinoti sėti toki augalai, kurie geriau apsimoka ir t. t. Esant tokioms aplinkybėms, sunku ūkininkui visa apgalvoti, kaip geriau ūkis sutvarkius, kad iš žemės ištraukus kuo daugiau pelno.

Tad ūkininkų ekonominis padėjimas nemanau, kad būtų geras. Jei kai kurie ūkininkai pinigų šiek tiek ir susirinko, bet gyvojo ir negyvojo inventoriaus šalyje nebėra. Todėl valstybei teks atkreipti į tai domės ir remti ūkininkai net pinigais – lengvomis paskolomis, ypačiai tie, kurie dabar grįžta iš Rusijos. Sykiu reikia ginti ir gintis nuo vertelgų naudojimo.

Padėti ūkininkams privalo šalies valdžia. Lietuvai tapus nepriklausoma greitai teks imtis darbo, bet tam darbui reikia gerai pasiruošti. Kaip kitose taip ir žemės ūkio srityje privalo būti paruošti 1) kaip centrinių, taip ir vietinių organų, 2) agrarinės pagalbos ūkininkams sumanymas, 3) privalo būti nustatyti metodai, kaip turi būti atliekami įvairūs darbai įvairiuose ūkio šakose, pavyzdžiui: gyvulius auginant, žemę dirbant, sodininkaujant, daržininkaujant ir t. t., privalome 4) Lietuvos statistika pasirūpinti ir ūkių biudžetas ištirt; pagaliau privalome 5) pasirūpinti sutvarkyti ūkyje pirkimą ir pardavimą, tinkamą ūkio produktų sudorojimą ir t. t. ir t. t.

Negalime užmiršti ūkio mokslo įstaigų, įvairių rūšių specialinių mokyklų – ūkio, pienininkavimo, matininkų ir t. t., bandymo laukų, meteorologijos stočių ir t. t. Šios įstaigos karo metu paliovė dirbusios, kai kurie reikalingi pabūklai bei įrankiai, bibliotekos ir t. t. išvežta į Rusus ir iš ten kažin ar juos beišgausime. Reikia visų pirma ištirti, kokia padėjime dabar yra kultūros įstaigos ir neatidėliojant pradėti juos gaivinti.

Imdamies to darbo susiduriame su būtinu reikalu patiekti ištisą eilę įvairių vadovėlių iš įvairių ūkio sričių: žemės dirbimo, sodininkavimo, gyvulių auginimo, ekonomijos, geodezijos, trobesių statytmo ir t. t., kurių mes neturime. Pagaliau reikalingos liaudžiai suprantamos brošiūrėlės, plakatai ir ūkio laikraštis.

Visiems tiems darbams reikalinga nemaža pajėgų, kurių dabar stoka, bet po mėnesio kito jų sulauksime grįžtant iš Rusijos. Bet vis tik ruošiamas darbas ir ūkio srityje neatidėtinas ir žūt būt privalo būti surastos lėšos jam tučtuojau pradėti ir jau nepaliaujant vis žymiau judinti ir varyti toliau.

Agr. P. Variakojis

Reklama. Žemės ūkio mašina. Lietuvos aidas 51 (99), 1918 m. balandžio 30 d., p. 4.

Teminę rubriką #Lietuvių verslumas pristato projekto rėmėjas Maxima LT. Šioje rubrikoje supažindinama su versliomis Lietuvos asmenybėmis ir procesais apibrėžusiais Lietuvos ūkio padėtį ir pokyčius.

Šaltinis: Variakojis, P (1918, Balandžio 27). Artimieji darbai mūsų kultūrai kelti. Lietuvos aidas 50 (98), p. 1 [žiūrėta 2018-04-13].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66484&seqNr=1