1917 m. lapkričio 15 d. | Lietuvos moterys

Lietuvių Konferencijoje, kaip žinoma, nėra dalyvavusio atstovės moterys. […] Dėlei to mes, Šiaulių apylinkės lietuvės moterys sau prideramoms teisėms keliame šį balsą.
Lietuvos moterys jau ne nuo šių dienų mūsų sunkaus visuomenės gyvenimo vargą kelia.
Spaudos uždraudimo metu mūsų jaunajai kartai savo gimtosios kalbos rašto mokslą daugiausiai lietuvės motinos teikė. Toliau, pirmiausiais mūsų viešojo tautos gyvenimo takais kartu su vyrais ėjo Lietuvos moterys, kaip rašytojos, šviesos platintojos, laisvės kovotojos. Šių dienų vėl moterų visuomenės sąmonę liudiją jų organizuotasis veikimas tam tikrose moterų draugijose, suvažiavimuose, laikraščiuose, jų organizuotieji balsai svarbiuose mūsų viešojo gyvenimo apsireiškimuose (pav. surengimas tūkstančių parašų peticijos Valst. Dūmai dėlei girtuoklystės klausimo ir t. t.).
Lietuvos moteris nėra tad koki atlikuonė ir visuomenės atžagareivė. Ją gyvai paliečia visi tautos klausimai ir jų svarstymas ir sprendimai lygiai yra jos prievolė, nes ji lygiai jei nedaugiau kenčia visus tautos vargus ir nelaimes. Ir juo platesnė dirva rasis moterų viešajam veikimui, juo labiau sustiprės jų visuomenės jėga, juo laimės mūsų kraštas. Seka parašai:
R. Korvin-Kurkauskienė, E. Vasiliauskienė, K. Lukomskienė, U. Klupšytė, B. Grinienė, L. Šimkaitė, F. Lenkauskaitė, Z. Čepulytė, A. Kaulakytė, L. Tomkytė, E. Drukteinytė, K. Gruzdienė.

—
Šaltinis: laikraštis „Darbo balsas“, 1917 m. lapkričio 15 d., Nr. 1, Lietuvos moterys, p. 13.
Visas straipsnis: http://www.epaveldas.lt/