1915 m. spalis | Erichas Liudendorffas | Atsiminimai: apie Kauną

Norėdami būti arčiau užimtos teritorijos ir armijų, persikėlėm spalių mėn. pabaigoje į Kauną. Generalfeldmaršalas, generalinio štabo karininkai ir aš apsistojome dvejose p. Tilmanso vilose. Rusų vokiečių tarpe Tilmansas turėjo gerą vardą. Jis patsai buvo nuo karo pradžios Vokietijoje. Generalfeldmaršalas, pulk. Hoffman ir aš kartu gyvenome vienoje viloje. Čia pat valgė ir artimiausieji štabo karininkai. Daug valandų pergyvenau tam name, jis pasiliko tvirtai mano atminty.

Generalinio štabo būstinė buvo rusų tvirtovės štabo rūmuose. Charakteringi tų laikų rusų kultūrai buvo 50-pfeniginiai caro, carienės ir sosto įpėdinio paveikslai. Kambariai buvo, mūsų tikslams atsakantys ir besiartinančiai žiemai gerai apšildomi.

Kaunas yra tipingas rusų miestas su žemais, menkais mediniais namais, bet sulyginamai plačiomis gatvėmis. Iš kalnų, kurie apsupa miestą, buvo gražus reginys į miestą ir Nemuno ir Neries santaką. Anapus Nemuno yra bokštas buvusios Vokiečių Ordino pilies, kaip įrodymas vokiečių kultūros darbo rytuose. Netoli bokšto yra lyg sienos stulpas, prancūzų pasaulinio viešpatimo siekimo ženklas – aukštuma, iš kurios Napoleonas 1812 m. sekė, kaip jo armija per upę kėlėsi.

Galingi istoriniai atsiminimai mane sužadino.

Aš nutariau tęsti vokiečių kultūros darbą šiame užkariautame krašte, kurį vokiečiai kelis šimtmečius varė. Įvairiaspalvė gyventojų sudėtis nepajėgė sukurti savo kultūros. Palikti patys sau sulenkėtų.

Šaltinis: “Karo archyvas”, 1938, nr. 3, p. 143.

Nuotrauka: 1916 m. vokiečių atvirukas. Kaunas

0