Apibendrinimas | 1917 m. rugsėjis: Vilniaus konferencija

Autorius: LT1918

 

Lietuva: Vilniaus konverencija

Vilniaus konferencijos metu Lietuvos inteligentijai paaiškėjo, kad savos valstybės kūrimas nebėra tik utopija, o pakankamai realus veiksmas, kuriam reikia ryžtingai ruoštis.

• 1917 m. rugsėjo 18–22 d. įvyko Vilniaus konferencija, į kurią susirinko per 200 lietuvių inteligentijos atstovų. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos valstybės atstatymo gairių, išrinko Lietuvos Tarybą, diskutavo kitus svarbius su krašto geopolitine padėtimi ir karo sunkumais susijusius klausimus.

• 1917 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, kurioje apibrėžiamos aiški vizija nepriklausomai, demokratiškais pagrindais sutvarkytai Lietuvos valstybei. Aptakiai nurodomi galimi ryšiai su tuomet Lietuvos teritoriją kontroliavusia Vokietija, kurios prašoma padėti Lietuvos valstybei vystyti savo gerovę ir padėti atkurti valstybingumą dar karo sąlygoms esant.

• 1917 m. rugpjūčio 21 d. po ilgų peripetijų ir sudėtingų debatų tarp skirtingas politines puses atstovaujančių konferencijos dalyvių, buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba. Tarybą sudarė: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis. Pirmininku išrinktas A. Smetona.

• 1917 m. rugpjūčio 25 d. Vyriausiasis Rytų fronto ir Oberosto vadas kunigaikštis Leopoldas, kaip vokiečių karinės valdžios atstovas – krašto valdytojas, patvirtino Lietuvos Tarybą ir suteikė pagrindą jos veiklos pradžiai.

Laikmečio spalvos

• Kol Vilniaus konferencijoje sprendžiamas Lietuvos likimas, pačiame mieste gyvenimas nesustoja. Vokiečių okupacinis režimas stipriai reguliuoja iš esmės visas miestiečių gyvenimo sritis. Įvesta tvarka siekiama mobilizuoti resursus karo reikmėms, užtikrinti visuomenės paklusnumą rėžimui, taip pat gerinti krašto žmonių higienos įpročius ir bendrą sanitarinę būklę (visų pirma norint išvengti ligų epidemijų, kurios paliestų ir vokiečių karius).

• Vilniuje spiečiasi tūkstančiai karo pabėgėlių, trūksta maisto, kitų būtinųjų išteklių. Situaciją šiek tiek gelbsti draugijos ir labdaros organizacijos nukentėjusiems nuo karo šelpti, aktyviai tokioje veikloje veikia ir naujai išrinkti Lietuvos Tarybos nariai.

• Kitaip nei po 100 metų atrodo ne tik Gedimino pilies bokštas, labai kitoks ir gyvenimas Vilniaus gatvėse. Daugumos miestiečių ir pabėgėlių buitis labai skurdi, miesto gatvėse menkai išvystyta komunalinė infrastruktūra, gatvėse nešvara, šių dienų žmogui nosį dirgintų nemalonūs kvapai. Lietuvių kalba sutinkama retai kur, tačiau karo metu kiek daugiau dėl pabėgėlių iš lietuviškų apygardų gausos. Neskaitant laikui nepavaldžių užburiančių senamiesčio vaizdų, atsiveriančių nuo miesto kalvų, 1917 m. Vilnius mažai kuo primena XXI a. pr. Lietuvos sostinę.

Tarptautinė aplinka

• Pirmojo pasaulinio karo frontuose virė mūšiai. Vokietijos kariuomenė įstrigo Prancūzijoje, tačiau net ir JAV įstojus į karą, Antantės šalys dar negalėjo perimti iniciatyvos Vakarų fronte. Tuo tarpu Rytų fronte, Rusija vis labiau artėjo prie revoliucinio chaoso, todėl Vokietijos pozicijos čia buvo pakankamai stiprios.

• Vokietijos visuomenė buvo stipriai išsekinta karo, trūko žaliavų, karas pareikalavo milijonų aukų. Dėl šios priežasties pačioje Vokietijoje norėta ieškoti išeičių, viena jų buvo sušvelninti okupacinę politiką užimtose kraštuose, taip tikintis išlaikyti jose kontrolę, net jei karo laimėti ir nepavyktų.

• Rusijos imperiją krėtė didelė sumaištis, daugybė skirtingų grupių siekė valdžios ir savito Rusijos ar net viso pasaulio raidos modelio. Tautos, kadaise ginklu prijungtos prie Rusijos ieškojo būdų pasinaudoti revoliuciniu chaosu ir siekti nepriklausomybės.
—————

Pastaba: perspausdinant nuoroda į LT1918.lt yra būtina.

Tiesioginė transliacija iš 100 metų praeities pasiekiama ir per projekto LT1918 Facebook puslapį – https://www.facebook.com/LT1918/posts/. Kitoje temoje bus atskleista Lietuvos Tarybos darbo pradžia, taip pat giliau supažindinta su Lietuvos kasdienybe vokiečių okupacinio režimo metu.

Pridėtame video panaudota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kitų partnerių / institucijų archyvinė medžiaga.)